Į mergaitės kalbas, kad norinti grįžti pas gimines, tol niekas nekreipė dėmesio, kol 9-metė dingo iš namų. Kartu esą prapuolė ir 500 litų.
Į Stirniškių kaimą atėjusį vaiką priglaudė vietiniai gyventojai. Žmonės atsitokėjo tik po dviejų dienų, kai nustėrę sužinoję apie paskelbtą paiešką.
Lėvens krante įsikūrusiame Stirniškių kaime gyvenanti Renata Montvilienė, paklausta apie kaimynų dabar smalsiai aptarinėjamą jų šeimos poelgį, liūdnai mosteli ranka: „Ta mergaitė tiesiog atėjo į mūsų kiemą. Norėjome padėti. O išėjo štai kaip...“
Didžiulį daržą, kuriame auga kelių rūšių bazilikai, mairūnai, arbūzai, vaisius jau mezga melionai ir pomidorai, žydi gėlės, ravinti jauna moteris išgyvena ne pačias maloniausias gyvenimo akimirkas.
„Dabar, sutikusi kaimynus, pirmiausia turiu aiškintis, kodėl iš karto nepranešiau policijai. Tiesiog pasitikėjau tuo vaiku, maniau daranti tik gera“, – apgailestauja ji.
Perrengė ir pavalgydino
Pavakary kieme išvydusi mergaitę, R. Montvilienė prisiminė prieš kurį laiką ją pavėžėjusi mašina. Tuomet vaikas sakė važiuojantis paviešėti pas tetą. Kadangi buvo jau vasaros atostogos, toks paaiškinimas moters nenustebino.
„Dabar užėjusi mergaitė skundėsi, kad mama išvyko į Klaipėdą ir paliko namuose ją vieną. Liepiau važiuoti pas tetą, bet ji patikino, kad tetos taip pat nėra. Prašė pavėžėti iki Panevėžio autobusų stoties – iš ten bandysianti nukakti pas gimdytoją, – prisiminė R. Montvilienė. – Buvo jau vakaras, pagalvojau, kurgi ji dėsis Panevėžyje, ar bus autobusas į Klaipėdą ir kaip ji ten nuvykus naktį ieškos mamos. Nusprendėme, tegu lieka nors pernakt pas mus.“
Moteris sako atkreipusi dėmesį į nešvarius užklydėlės drabužėlius, išmaudžiusi ir perrengusi savo vaikų rūbais. Taip aprengta ji vėliau išvyko ir į namus. Suspaudė širdį matant, kaip vaikas godžiai valgo.
„Kepiau blynų kelias keptuves, bet kaip tik tai, kad mergaitė alkana ir nešvari, mane įtikino jos pasakojimu apie išvykusią motiną, – kalbėjo stirniškietė. – Ji buvo pasiruošusi kelionei, turėjo kuprinėlę, tačiau ar turėjo pinigų, apie kurios užsiminė spauda, nieko nežinau, aš jos daiktelių nekračiau.“
Vaikai atpažino bėglę
Gal mergaitė skundėsi esanti skriaudžiama savo šeimoje? R. Montvilienė purto galvą: „Jei būtų pasisakiusi, kad pabėgo iš namų, būtume kitaip reagavę. Gal būtume bandę susisiekti su motina, gal skambinę tiesiai policijai. Bet mergaitė sumani, apsuko mus aplink pirštą.“
Tik po kurio laiko sulėkę kaimynų vaikai atpažino pabėgėlę. Šeima paskambino policijai. Su pareigūnais atvažiavo ir vaiko motina. Paklausta, kaip elgėsi gimdytoja, pašnekovė gūžteli pečiais: „Išsigandusi. Labai išsigandusi.“
Kai motina pasakojo apie išgyventą siaubą – artimieji išieškoję visas pakeles, apžiūrėję šulinius, vaikas tylėjo nuleidęs akis.
Vis dėlto R. Montvilienė ir dabar neprieštarautų, kad ši mergaitė su motinos žinia ateitų į jų namus pažaisti. Kaimus skiria maždaug 5 kilometrai – vaikui su dviračiu tai vienas juokas.
Kaimynai aptarinėja ir stebisi
Šis įvykis kaime sulaukė didžiulio atgarsio. Gyventojai neslepia matę svetimą mergaitę. „Bet ką gali žinoti – gal draugė, gal giminių vaikas, negi eisi tardyti“, – sako stirniškiečiai.
Humoro jausmo nestokojanti Vincenta Putnienė juokais pasiūlė nuskinti dilgėlių ir išperti vaiką priėmusius kaimynus. „Negaliu sakyti apie juos nė vieno blogo žodžio, bet suėjusios į krūvą „ciocios“ stebimės, kaip tokie puikūs žmonės gali prarasti protą. Ar galima priglausti svetimą vaiką ir niekam nepranešti?“ – nesupranta stirniškietė.
Kiti kaimynai užjaučia vaiką, pabėgusį iš namų, anot jų, ne iš gero gyvenimo. „Gerai, kad R. Montvilienė mergaitės neišvarė nakčiai. Kur ji būtų toliau klaidžiojusi? Nors porą dienų praleido normalioje šeimoje. Galbūt tai bus gera pamoka vaiko motinai“, – kalbėjo jie.
Policija dėkinga už pagalbą
Kupiškio rajono policijos viršininkas Gintautas Misiūnas priminė, kad išvydus vaiką be suaugusiųjų priežiūros pirmiausia reikia paskambinti į policiją.
„Žinoma, būna įvairiausių situacijų, galbūt parduotuvėje motina tik nusisuko, o vaikas – pro duris. Tačiau matydami, kad mažylis išsigąsta ar sunkiau bendrauja, reikia kviesti pareigūnus“, – sakė G. Misiūnas.
Pareigūnas pažymėjo šioje dingusios mažametės istorijoje esantis dėkingas už pagalbą ir degalinės operatoriui, pirmam pranešusiam apie kelio į Žemaitiją klausinėjusią mergaitę, ir ypač – R. Montvilienės šeimai.
„Svarbiausia, kad vaiką priglaudė. Tokius neabejingus žmones mes įrašome į pilietiškumu pasižymėjusių asmenų sąrašą ir jau tariamės su meru, kaip būtų galima jiems atsidėkoti“, – sakė jis.
