Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža paaiškino, kokią naudą po rekonstrukcijos pajus vilniečiai: „Persiskirstys automobilių eismo srautai Savanorių, V. Kudirkos, J. Tumo-Vaižganto, A. Goštauto, J. Jasinskio, Gedimino, Lukiškių ir Gynėjų gatvėse.
Šios senamiestyje esančios gatvės taps mažiau apkrautos, taigi kelionės laikas jomis, sutvarkius gatvę, sutrumpės beveik perpus. Viaduku eismas nukreipiamas į gatves, kurios yra pritaikytos didelio intensyvumo eismui. Estakada kasdien važiuos apie 16 tūkst. automobilių, kurie iš Geležinio Vilko nebevažiuos per senamiestį.”
Vieną svarbiausių Vilniaus transporto mazgų, Geležinio Vilko gatvės 1,1 km ilgio atkarpą ties A. Goštauto ir Pietario gatvėmis ir 0,6 km ilgio viaduką, bendromis jėgomis stato Vilniaus, Kauno ir Latvijos įmonės. Įgyvendinus šį projektą, bus pagerintas susisiekimas, sumažės eismo spūsčių, taip pat bus atnaujinta 11 km ilgio inžinerinių tinklų bei nutiestas 1,1 km ilgio dviračių takas.
Šiai atkarpai atnaujinti Vyriausybė skyrė 20 mln. Lt.
Geležinio Vilko gatvės atkarpa neatitinka techninių reikalavimų, kurie keliami intensyvaus eismo miesto gatvėms. Tai sukelia susisiekimo problemų tarp pietinio miesto mikrorajonų ir čia įsikūrusių eismo įstaigų, įvyksta nemažai avarijų išvažiuojant iš A. Goštauto į Geležinio Vilko gatvę.
Projektas numatomas baigti 2014 m. birželį. Vilniečiams ir po sostinę važinėjantiems vairuotojams iki tol reikės nemažai kantrybės, nes dėl remonto darbų teks laikinai riboti eismą šioje vienoje judriausių Vilniaus dalių.
Projektui vykdyti buvo numatyta skirti 35 mln. Lt., bet viešojo konkurso laimėtojai – Latvijos bendrovė „Latvijas tilti“ ir Kauno įmonė „Kauno keliai“ pasiūlė projektą įvykdyti už beveik 4 mln. Lt mažesnę kainą.
Rangovai planuoja sutvarkyti daugiau nei 0,3 km ilgio Goštauto bei beveik 0,8 km ilgio Geležinio Vilko gatvės ir pastatyti 0,6 km ilgio viaduką.
Viaduko per Geležinio Vilko g. į A. Goštauto gatvę statyboms bus skirta 13 mln. 531 tūkst. Lt, gatvėms tvarkyti – 9 mln. 591 mln. Lt, inžineriniams tinklams – 8 mln. 107 mln. Lt. Projektą iš dalies finansuoja ES (17 mln. 525 tūkst. Lt) bei savivaldybės ir valstybės biudžetas (13 mln. 705 mln. Lt).
