Vidaus vandens kelių direkcijai priklausanti barža su dumblu jau porą savaičių stovi įstrigusi Nemuno kanale šalia naujosios arenos.
Dėl kritusio vandens lygio daugiau kaip prieš mėnesį kilo rimtų sunkumų plukdyti krovinius, apie tai buvo įspėję ir „Kauno tiltų” specialistai, tačiau direkcijos specialistai ryžosi rizikuoti ir nenutraukė darbų.
Vis dėlto nepakankamas vandens lygis sustabdė baržą.
Nors pagal sutarties sąlygas ji gali būti pratęsta tiktai esant ypač svarbioms aplinkybėms, savivaldybė sutiko pratęsti projekto laiką iki rugpjūčio pabaigos, tačiau beveik neliko abejonių, kad darbai bus atlikti rudenį.
Pigesnė paslauga netiko
Kauno savivaldybė buvo numačiusi, kad dumblo išgabenimas iš kanalo kainuos 4,22 mln. litų. Didžiąją dalį reikiamos sumos sutiko skirti Europos Sąjungos (ES) fondai.
Bendrovė „Kauno tiltai” sutiko užsakymą atlikti už 3,31 mln. litų ir laimėjo konkursą, tačiau praėjusiais metais padarė tik šiek tiek daugiau kaip pusę numatytų darbų.
Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad dumblas bus išplukdomas baržomis.
Savivaldybės atstovai teigė, neva tiktai tokiu atveju Europos Sąjungos fondai galėjo skirti projektui lėšų.
„Kauno tiltų” specialistai nustatė, kad baržomis plukdyti krovinį galima tik pažeidžiant projekto reikalavimus.
Tektų pernelyg išgilinti upės vagą, o tai reikštų ir padidintą krantinės stabilumo riziką, darbų metu perkasus žemutinį pylimą, ir Nemuno taršą. Vagos gilinimas techniniame projekte netgi nebuvo numatytas.
Siekdami atlikti darbą nepažeidžiant techninio projekto sąlygų įmonės atstovai siūlė dumblą gabenti sunkvežimiais, o toks jo išvežimo būdas galėjo sutaupyti dar 100 tūkst. litų.
Savivaldybė su tokiu pasiūlymu nesutiko ir sutartį nutraukė. Nors „Kauno tiltai” kreipėsi į teismą, valdininkai paskelbė naują konkursą.
Jaučia valdžios palankumą
Konkurso nugalėtoju tapo bendrovių „Kamesta”, „Hidrum” ir valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos konsorciumas.Pastarosios vadovas – Kauno tarybos narys, buvęs miesto socialdemokratų lyderis Gintautas Labanauskas.
Iš valstybės biudžeto finansuojamai įmonei nebuvo sunku pasiūlyti geriausią kainą ir laimėti konkursą.
Būtent jis bene aktyviausiai įtikinėjo su projektu susijusius žmones, kad dumblą būtina plukdyti baržomis.
Mainais už paramą balsuojant miesto tarybos posėdžiuose Kauno valdžia pasistengė parengti kuo palankesnes direkcijai konkurso sąlygas.
Krovinių gabenimo verslas Nemunu merdi, todėl dumblo plukdymas direkcijai priklausančiomis baržomis tapo geidžiamu kąsniu.
Geri įmonės finansiniai rodikliai sustiprintų G.Labanausko galimybes išsilaikyti poste po Seimo rinkimų, jei jam pačiam nepavyktų gauti parlamentaro mandato.
Vandenį vagia Baltarusija?
G.Labanauskas nuolat kartojo, kad dumblą gabenti baržomis – puikus pasirinkimas ir jokių rimtų kliūčių esą negali būti.
Bet direkcijos vadovas nepaminėjo, kad šį pavasarį darbai pajudėjo dar neprasidėjus laivybos sezonui, todėl ir upės vandens lygis buvo pakankamas, o vasarą, kaip ir buvo numatyta, kilo rimtų rūpesčių.
Niekas kitas ne sezono metu net negalėjo plukdyti krovinių, nes tik direkcijos specialistai žino vandens kelius.
Dumblą išplukdyti planuota iki birželio pabaigos, tačiau projekto terminas pratęstas iki rugpjūčio pabaigos.
„Vandens lygis Nemune – neįtikėtinai žemas.
Kelis dešimtmečius įmonėje dirbantys žmonės neprisimena tokių reiškinių”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo direkcijos vadovas G.Labanauskas.
Anot jo, žemiau Kauno hidroelektrinės vandens lygis Nemune maždaug 10 centimetrų žemesnis negu šio metų laiko vidurkis, o aukštutinėje dalyje skirtumas siekia 30 centimetrų.
G.Labanauskas tvirtino girdėjęs kalbų, neva Nemunas smarkiai nuseko dėl to, kad Baltarusija dideliais kiekiais pumpuoja vandenį į naujos hidroelektrinės talpyklas.
Jis paprašė Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos pareigūnų išsiaiškinti, ar ši informacija atitinka tikrovę.
G.Labanausko žiniomis, liko atlikti vos 2,5 procento numatytų darbų, todėl tik pagerėjus sąlygoms visas dumblas bus išgabentas.
Tenkina visas užgaidas
Projekto koncepcija atrodė patraukli: plaukiojantis kranas greiferiniu kaušu dumblą kasa tiesiai į baržas, todėl nei krantinei, nei Nemuno salos pakrantei nedaroma jokios žalos.
Vienas svarbiausių konkurso reikalavimų buvo turėti plaukiojantį kraną greiferiniu kaušu ir baržas.
Dabar Nemuno salos pakrantėje galima išvysti paprastą ekskavatorių, kuris dar prieš mėnesį paprastu kaušu sėmė dumblą ir pylė pakrantėje ant šalia augančių medžių, perkasinėjo nuo vienos upės vagos pusės į kitą.
Tokiu būdu teršalai buvo pilami ne tik į baržas, bet ir atgal į upės vagą.
Konkurso laimėtojai patys greitai suprato, kad kasant dumblą plaukiojančiu kranu, kaip nurodyta projekte, kyla gausybė nepatogumų, todėl iškaulijo leidimą naudoti paprastą įrangą, chemines medžiagas ir įrenginėti papildomus sėsdintuvus.
Užterštas dumblas paskleistas salos pakrantėje, dalis jo ištekėjo į Nemuną, dumblas nebuvo vežamas į sunaikinti numatytą vietą, tačiau itin priekabiai „Kauno tiltų” veiklą stebėjusi Kauno valdžia numojo ranka į projekto reikalavimus.
Kodėl nieko nepastebi prieš kelis mėnesius akylai prižiūrėti darbus žadėję Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovai?
Gali tekti palaukti rudens
Dainius Ratkelis, Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Darbai sustojo, nes smarkiai nuseko vanduo Nemune ir baržos negali plaukioti. Taip atsitiko dėl nenumatytų aplinkybių, ir dumblą gabenančių specialistų dėl to negalime kaltinti.
Anksčiau jie naudojo baržas ir nekildavo jokių nesklandumų. Galbūt reikėjo krauti mažiau krovinio?
Jeigu ir nepavyks darbų atlikti iki vasaros pabaigos, rudenį baržos tikrai galės plaukti. Apie Nemuno užteršimą dumblu negavome jokių pranešimų, tačiau patikrinsime, ar tikrai neįvyko jokių incidentų.”
