Pagal SADM parengtą projektą, ši pensija žinomam kunigui ir rezistentui turėtų būti skiriama nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos.
Anot ministerijos, J. Sasnauskui pirmojo laipsnio valstybinė pensija turėtų būti skirta kaip labiausiai pasižymėjusiam neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviui – laisvės kovų dalyviui.
Minėtoji pensija skiriama piliečiams, kai jiems sukanka senatvės pensijos amžius arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo. J. Sasnauskui šių metų vasario mėnesį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė, jog jis yra netekęs 60 proc. darbingumo.
J. Sasnauskas gimė 1959 metais Vilniuje. Anot SADM pateiktos pažymos, kurią parengė Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija, mokydamasis A.Vienuolio vidurinėje mokykloje jis pradėjo bendrauti su žinomais rezistentais Viktoru Petkumi ir Antanu Terlecku. 1976 metų lapkritį už 1920 metais žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse milicininkų buvo sulaikytas ir sumuštas.
J. Sasnauskas buvo vienas iš Lietuvos laisvės lygos (LLL) įkūrėjų ir aktyvių narių, jis padėjo leisti pogrindinę antisovietinę spaudą, platino LLL dokumentus, kuriuose protestuota prieš Lietuvos okupaciją, rusifikaciją, psichiatrijos naudojimą politiniams tikslams.
1979 metais J. Sasnauskas buvo suimtas ir 1980 metais nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, papildomai skiriant penkerius metus tremties. Iš pradžių jis kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sritį. Iš tremties paleistas 1986 metų birželį.
1987 metais J. Sasnauskas įstojo į kunigų seminariją, 1992 metais įšventintas į kunigus. Šiuo metu jis yra Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kunigas, vienuolis pranciškonas, katalikų radijo „Mažoji studija“ vadovas.
