„Šiuo metu mes stengiamės suburti projekto valdymo komitetą (angl. „steering comittee“), kuriame būtų ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija. Mums reikia diskutuoti gerokai giliau, kad būtų įkurta projekto bendrovė. Mes norime šią kompaniją įkurti kuo greičiau. Tai reiškia, kad mes tikimės, jog tai bus padaryta dar prieš referendumą“, - sakė Vilniuje šiuo metu viešintis „Hitachi Ltd“ padalinio „Power Systems“ Ryšių su visuomene tarnybos vadovas T. Kubo.
„Tiesa,niekas nežino, kaip bus. Šiuo metu vyksta diskusijos su investuotojais. Ši bendrovė vadovaus Visagino projektui, valdys elektrinę ir bus atsakinga už pasirengimą statyboms“, - pridūrė jis.
Be Latvijos ir Estijos – nė iš vietos
Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas prieš mėnesį sakė, kad koncesijos sutartis su japonais bus pasirašyta tuo pačiu metu, kaip ir projekto valdymo bendrovės akcininkų sutartis tarp Baltijos šalių, „Hitachi“ ir galbūt Lenkijos. Jis tikėjosi, kad tai įvyks iki metų pabaigos.
T. Kubo kartojo „Hitachi“ poziciją, kad, nepaisant Lietuvos sprendimo spalį kartu su Seimo rinkimais rengti referendumą dėl atominės elektrinės, kompanija nesirengia trauktis iš Lietuvos.
„Mūsų nuomone, visos pagrindinės Lietuvos partijos neprieštarauja atominei elektrinei Visagine. Jos supranta, kad atominė elektrinė yra reikalinga tam, kad regionas būtų energetiškai saugus. Toks yra mūsų požiūris.
Žinoma, daug kas priklausys nuo referendumo, nuo naujos Vyriausybės, ką ji nuspręs. Mes nežinome, ar mes dar galėsime prisidėti prie projekto. Mes tikimės, kad galėsime, todėl toliau diskutuojame ir siūlome savo technologiją regionui“, - dėstė T. Kubo.
Jis patvirtino Lietuvos pareigūnų teiginius, kad be Latvijos ir Estijos, vien su Lietuva, „Hitachi“ elektrinės Visagine nestatytų.
„Nemanau, kad tokia schema – tik Lietuva ir „Hitachi“ - galėtų veikti. Nes projekto bazinė idėja numato, kad jis tieks elektrą ne tik Lietuvai, bet ir gretimoms valstybėms. Taigi ir Latvijai bei Estijai.
Projektas buvo suburtas siekiant energetinio saugumo visam regionui, ne tik Lietuvai. Taip „Hitachi“ ir supranta šį projektą. Žinoma, nenorime jo vykdyti be Estijos ir Latvijos. Todėl ir neužveriame durų Lenkijai“, - sakė T. Kubo.
Iš Japonijos – į muzikos festivalį
Po poros savaičių į Visagine vyksiantį muzikos festivalį „Visagino Country“ atvyks „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu, vadovaujantis atominės energetikos padaliniui. „Mums labai svarbu sukinėtis tarp žmonių ten, Visagine“, - sakė „Hitachi“ atstovas.
Jis neslėpė, kad paskelbus referendumą Lietuvoje „Hitachi“ bando būti atviresnė, plačiau prisistatyti žmonėms.
T. Kubo kartojo, kad „Hitachi“ yra išmokusi Fukušimos tragedijos pamokas, todėl Lietuvai gali pasiūlyti pačią moderniausią elektrinę.
„Fukušimos apylinkėse yra keletas atominių elektrinių. Po žemės drebėjimo visos elektrinės buvo saugiai sustabdytos. Avarijos Fukušimos pirmojoje elektrinėje priežastis – cunamis, dėl kurio nustojo veikti avarinis dyzelinis elektros generatorius. Tai reiškia tik viena – visų tipų reaktoriams tokiomis sąlygomis būtų sunku išlikti.
Žinoma, mes tikime, kad net po Fukušimos incidento galime pristatyti patį saugiausią reaktorių. Mes mokėmės iš Fukušimos pamokų.
Žinau, kad Lietuvoje yra gandas, kad „Hitachi“ nebegali statyti naujų ABWR reaktorių Japonijoje, todėl neva nori Visaginui įsiūlyti reaktorių, kuris buvo pagamintas kitai elektrinei. Tai yra visiška netiesa. Kiekvieną reaktorių mes kuriame, gaminame ir pristatome tik pagal susitarimą su kiekvienu klientu. Tik kai mes galutinai sutarsime su visais investuotojais Visagino projekte, pradėsime rengti reaktorių“, - tikino pašnekovas.
Neigė rusų nuogąstavimus
Šią vasarą Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ programų direktorius Sergejus Bojarkinas konferencijoje Maskvoje kritikavo, kad „Hitachi“ Lietuvoje siūlo statyti vieno kontūro ABWR reaktorius, o jie, esą, nėra saugūs.
Jis teigė, kad trečios kartos PWR reaktoriai, kuriuos siūlo ir Rusija, šiuo metu yra vieninteliai trečios kartos reaktoriai. O „Hitachi“ siūlomi reaktoriai esą tėra antros kartos.
T. Kubo tvirtino priešingai: „Pirmi trečios kartos reaktorių pasaulyje yra ABWR, jie veikia nuo 1996 m. Turime daugiau nei 15 metų patirtį. Tuo tarpu PWR sistemos trečios kartos reaktoriaus, kuris jau veiktų, nėra. Mes – vienintelė kompanija, kuri turi trečiosios kartos reaktorių patirtį“.
Reikia kuo daugiau elektrinių
T. Kubo lygino, kad Baltijos šalys yra tokia pati „sala“, kaip ir Japonija. Todėl joms, kaip Japonijai, esą, reikia tiek atominių elektrinių, tiek kitokių elektrinių.
„Japonija yra valstybė izoliuotoje saloje. Mes neturime jokių gamtinių išteklių – nei dujų, nei anglių. Juos mes turime importuoti iš kitų valstybių, turime už tai mokėti pinigus.
Natūralu, kad mes galime suprasti Baltijos šalis, kurių situacija panaši. Baltijos šalims, kaip ir mums, irgi reikia energetikos šaltinių įvairovės. Ir atominės elektrinės, ir vėjo elektrinių, ir šiluminių elektrinių. Mes tikrai nesame nusistatę prieš energetiką iš atsinaujinančių šaltinių. Mes patys gaminame atsinaujinančios energetikos jėgaines, jei paprašytumėte, galėtume pristatyti ir jų.
„Hitachi“ yra pasaulinė kompanija, atominė energetika nėra labai didelė jos pajamų dalis. Per tris mėnesius tarp gegužės ir birželio mūsų elektrinių padalinys gavo 2 mlrd. dolerių pajamų, tačiau elektrinių padalinyje atominė energetika sudaro tik penktadalį verslo“, - aiškino T. Kubo.
Apie elektros kainą - aptakiai
Jis tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar būsimos atominės elektrinės elektros kaina Lietuvoje nebus didesnė, nei kainuotų ją įsigyti iš kitų šaltinių.
„Žinome, kad atominės elektrinės statybos Suomijoje kažkodėl užtruko ir pabrango. Tačiau mes turime patirtį pastatyti elektrines laiku ir neviršijant biudžeto.
Pavyzdžiui, Japonijoje po Fukušimos visos atominės elektrinės buvo sustabdytos. Elektra tapo brangesnė. Nes daugiau gamina tos elektrinės, kurioms reikia importuoti dujas, naftą ir kitus resursus iš už Japonijos ribų. Tai kainuoja.
Dabar mes vėl įjungiame dvi elektrines Osakoje, nes susirūpinta dėl nuolat dingstančios elektros. Vėl įjungti atomines elektrines reikalauja ir verslas. Nes jei, pavyzdžiui, puslaidininkių gamykloje nors sekundę dings elektra, tai nuostoliai bus didžiuliai. Milijardiniai. Dėl to ir dėl brangesnės elektros verslas pradeda galvoti daugiau investuoti už Japonijos ribų. Tai yra pavojinga Japonijos ekonomikai.
Mažose šalyse, kokios yra Baltijos regiono šalys, situacija yra ta pati, kaip Japonijoje. Tokioms mažoms šalims idealus pasirinkimas yra elektros šaltinių įvairovė“, - sakė T. Kubo.
Jis tvirtino, kad „Hitachi“ partnerio „General Electric“ vadovas Jeffrey Immeltas, sakydamas, jog atominė energetika šiuo metu yra per brangi, palyginti su kitais šaltiniais, išties norėjo pasakyti ką kita: „Vėjo energetikos kompanijos yra palyginti nedideli investuotojai. Būtent tokiems investuotojams, pagal J. Immeltą, atominė energetika neapsimoka“.
