Sena vaikų žaidimų aikštelė Justiniškėse išardyta, o darbai naujoje sustojo. Rotušės aikštės fontano kraštai buvo valomi, bet liko nešvarūs, rudas vanduo neišsiurbtas, perdegusios apšvietimo lempos nepakeistos. Tvarkytojų nevalyvumas bado vilniečiams akis kiekviename žingsnyje.
Tyčiojasi ir iš savęs, ir iš visų vilniečių. Taip nusprendė sostinės gyventojai, stebėję, kaip dirba savivaldybės samdytos įmonės miestui prižiūrėti.
Skolose skęstantis Vilnius laiku neatsiskaito už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, tad tvarkdariai nepersistengia. Į priekaištus eiliniai darbininkai atšauna trumpai drūtai: „Mums jau kelintą mėnesį nemoka atlyginimų.”
Atramas iškasė ir paliko
Taikos gatvės 221-ojo ir 225-ojo namų gyventojai nudžiugo, kai praėjusią savaitę kieme pasirodę darbininkai ėmė lyginti žemę. Jie suprato, kad čia iškils vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai.
Tai bus viena iš tų 84 aikštelių, kurias savivaldybė pažadėjo atnaujinti.
Šalia stūkso seni, dar sovietmetį menantys aprūdiję vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai. Jie visiškai netinka mažyliams. Tik vakarais toje vietoje susirenka jaunimas. Geria alų, šiukšlina, o į gyventojų priekaištus atsako klausimu: „O kur šiukšlių dėžės?”
Šalia, Taikos gatvės 219-ojo namo kieme, buvo naujesnė vaikų žaidimų aikštelė. Tiesa, ji yra ir dabar, bet savivaldybė jos įrenginius nutarė perkelti į naują vietą, tarp 221-ojo ir 225-ojo namų.
Kai pagrindas naujai aikštelei buvo paruoštas, atvykę darbininkai prie 219-ojo namo iškasė iš žemės sūpynių atramas, išardė kitus įrenginius.
Bet išrautas sūpynes ant betono luitų jie taip ir paliko riogsoti. Į naują vietą jos neperkeliamos jau savaitę.
Vaikų tyko rimti pavojai
Taikos gatvėje gyvenanti Rasa kraupsta kiekvieną kartą, kai pamato vaikus, apspitusius sūpynes. Kai jie supasi, iš žemės iškastos atramos linguoja. Dar blogiau – vyresni vaikai mėgsta užlipti ant judančių sūpynių viršaus.
„Baisu vakarais žiūrėti, nes vaikų pilnas kiemas. Kas atsakys, jei įvyks nelaimė?” – klausė Rasa.
Anot jos, jei tokios sūpynės būtų vaikų darželio teritorijoje, užgriūtų komisijos, grėstų didžiulės baudos. O daugiabučio kieme niekas nekreipia dėmesio į netvarką.
Seniūnas nusiplovė rankas
Rasa puolė skambinti Justiniškių seniūnui Taurintui Rudžiui, bet jis pareiškė, kad vaikų žaidimų aikštelių priežiūra užsiima ne seniūnija kaip anksčiau, o savivaldybė.
T. Rudys nesileido į kalbas ir su „Sostine”. „Dėl vaikų žaidimų aikštelių reikia kreiptis į savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrį. Tokia savivaldybės valia”, – lyg žirnius išbėrė Justiniškių seniūnas.
Jis pripažino, kad į seniūniją skambino ne vienas dėl vaikų žaidimų aikštelių susirūpinęs Justiniškių gyventojas, bet jis negalėjo padėti.
„Teko girdėti, kad savivaldybė žada vaikų žaidimų aikšteles atnaujinti ne tik Justiniškėse, bet ir Antakalnyje, Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujamiestyje, kituose rajonuose. Jei aikštelės bus atnaujinamos taip, kaip Taikos gatvėje, nelaimių neišvengsime”, – liūdnai prognozavo Rasa.
Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu sostinėje yra apie 300 tvarkingų naujo tipo vaikų žaidimų aikštelių.
Vandens – tik ant dugno
Šią savaitę vilniečiams rimtų abejonių sukėlė ir Rotušės aikštės fontano priežiūra. Jau pirmadienį pastebėta, kad jame trūksta vandens. Fontanas buvo nusekęs daugiau nei per pusę.
Virš vandens jau buvo iškilę fontaną apšviečiantys prožektoriai. Jie sumontuoti fontano dugne. O vandens siurbliai dirbo visu pajėgumu. Dėl vandens trūkumo jie galėjo sugesti.
Pirmieji pavojaus varpais ėmė skambinti prie fontano keleivių laukiantys taksi vairuotojai.
„Fontanas atrodė baisiai. Plika akimi buvo matyti, kad jį reikia iššveisti. Kampai pajuodę, purkštukai vos purškia. Juk šnekėta, kad fontanas sugenda net nuo valiklių putų, kurių prileidžia išdykaujantys paaugliai. O dėl tokių bėdų fontanui gali prireikti rimto remonto”, – baiminosi netoli gyvenantis Eduardas Šablinskas. Be to, fontanas buvo pilnas šiukšlių.
Prižiūrėtojui skyrė baudą
Buvęs senamiesčio seniūnas E. Šablinskas stebėjo, kaip kitą dieną fontano atvažiavo tvarkyti bendrovės „Aketonas” darbuotojas. Jis automobilį paliko prie pat fontano, draudžiamoje vietoje. Tačiau kito pasirinkimo specialistas neturėjo. Aplink – vien mokamos vietos.
Netrukus atskubėjo Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai ir skyrė savivaldybei priklausantį fontaną prižiūrinčiam darbuotojui baudą.
Tas mėgino sugraudinti pareigūnus, kad jau trečią mėnesį negauna atlyginimo. Supykęs vyras fontaną apskritai išjungė.
Sutarties kitąmet nepratęs
Kitą dieną „Aketono” darbuotojai pavalė fontano kraštus, bet jie vis tiek liko purvini. Iš vamzdžių rudo vandens niekas neišleido. Netrukus jis vėl ėmė trykšti purvinas.
Pakeisti perdegusių fontano prožektorių lempų niekas nepasirūpino, tad vakarais iš keturių šviečia tik viena. Nuo stulpų fontanas išvis neapšviečiamas.
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas, išgirdęs klausimą apie „Aketono” prižiūrimą Rotušės aikštės fontaną, atsiduso. Anot jo, reikėjo dvi dienas bendrovės vadovams sėdėti ant sprando, kad netrykštų alaus spalvos vanduo.
„Tai „Aketono”, o ne savivaldybės problema, kad įmonė nemoka algų savo darbuotojams”, – tikino A. Mikalauskas.
Savivaldybės sutartis dėl fontanų priežiūros su „Aketonu” baigiasi kitų metų gegužę. Miestas per trejus metus buvo įsipareigojęs bendrovei už šią paslaugą sumokėti per 833 tūkst. litų.
A. Mikalausko žodžiais, „Aketonas” atmestinai šį ir kitus fontanus prižiūri ne dėl to, kad savivaldybė skolinga šiai įmonei. Priežastis kita – „Aketono” atstovai žino, kad kitąmet konkurso nelaimės.
Turėtų mokėti ir verslininkai
E. Šablinskas siūlo, kad prie fontano priežiūros prisidėtų ir aplink Rotušės aikštę įsikūrę verslininkai.
„Kam tiek lauko kavinių? Kad jų lankytojai galėtų grožėtis fontanu. Tai tegu kavinių savininkai už tai moka. Juolab kad jie vis prašo savivaldybės sumažinti mokesčius”, – siūlė E.Šablinskas.
Rotušės aikštės fontanas yra brangiausias. Jame įdiegta daug įvairios kompiuterinės technikos, todėl jo eksploatacija per sezoną atsieina beveik 50 tūkst. litų.
Tačiau „Aketonas”, kuris nebesitiki būti fontanų prižiūrėtoju, į vandenį nebepila net specialių priedų.
Darbų vadovas sulaukė įspėjimo
Internete prieš porą mėnesių pasirodė trijų įrašų serija, kaip dirba savivaldybei priklausančios įmonės „Grinda” darbininkai.
Įrašuose matyti, kaip Žvejų gatvėje vienas darbininkas atsainiai mojuoja kastuvu, o septyni žiūri susikišę rankas į kišenes arba gliaudydami saulėgrąžas. Taip „Grinda” klojo šaligatvio trinkeles.
Paskelbus didelį pasipiktinimą visuomenėje sukėlusius įrašus, už prastą darbų organizavimą „Grindos” darbų vadovui Algirdui Samuoliui buvo pareikštas įspėjimas.
„Grindos” direktorius Algimantas Vilūnas teisinosi, kad Žvejų gatvėje teko papildomai ardyti armuoto betono pagrindą, todėl darbai užtruko ilgiau. Kituose taškuose baigę darbus darbininkai susirinko į vieną vietą. Dėl mažo darbų fronto, ypač ruošiant pagrindus, darbininkai esą prastovėjo keliolika minučių.
„Toks darbų organizavimas sostinėje nebus toleruojamas. Darbuotojų darbas turi būti tinkamai organizuojamas ir kontroliuojamas, o už netinkamą šių darbų vykdymą skirsime drausmines nuobaudas”, – prieš du mėnesius žadėjo vicemeras Romas Adomavičius.
Už gatvių ir šaligatvių tvarkymą savivaldybė vasarą „Grindai” turėtų sumokėti apie 600 tūkst. litų. Tačiau šiuo metu ji įmonei skolinga apie 12 mln. litų.
