Vos keli šimtai metrų nuo miesto centre esančio Jūratės ir Kastyčio skvero stūkso aptriušę seno dvaro pastatai, kurių langai ir durys užkalti medžio drožlių plokštėmis.
Nuo šio skvero paėjus kelis šimtus metrų į kitą pusę atsiremi į tvora aptvertą, žolėmis apaugti spėjusią statybvietę, kurio viduryje tyvuliuoja vandens telkinys.
Nebaigtų statyti, apleistų ar jau griūti bebaigiančių pastatų, kurie darko kurorto veidą, Palangoje apstu.
Apleistus pastatus aptveria tvoromis
„Stipriai apleistų pastatų mieste yra per trisdešimt, o tvarkytinų statinių – dar daugiau“, - apleistais kurorto pastatais pasidomėti nusprendusiam portalo lrytas.lt korespondentui neslėpė Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė.
Praėjusių metų pabaigoje rūpinantis apleistais pastatais Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo įkurtas Viešosios tvarkos skyrius (VTS).
„Pirmiausia ėmėmės tų pastatų, kurie ne tik gadina miesto vaizdą, bet ir kelia grėsmę žmonių saugumui. Pasistengėme tokius pastatus izoliuoti – aptverti tvoromis bei užsandarinti – kad apleistuose pastatuose neišdykautų vaikai ir nesirinktų valkatos“, - aiškino D. Mikienė.
Valdininkė sakė, kad vieni labiausiai palangiškių ir miesto svečių akį rėžiančių griuvėsių riogso šalia Klaipėdos plento, Palangos daugiabučių namų kvartalo pašonėje.
Pasak D. Mikienės, šie nuosavybės teise „Iki“ parduotuvių tinklą valdančiai uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ priklausantys griuvėsiai ne tik darko vaizdą, bet ir kelia grėsmę žmonių saugumui.
Griuvėsių vietoje iškils naujas pastatas
„Šalia cerkvės riogsantys apgriuvę statiniai bado akis penkiems tūkstančiams pro juos kasdien pravažiuojančių daugiabučių kvartalo gyventojų bei į Palangą atvykstantiems poilsiautojams.
Tą apgriuvusį pastatą UAB „Palink“ įsigijo 2010 metais. Tačiau šeimininką pakeitę griuvėsiai taip ir liko riogsoti. Dėl jų ne kartą buvo kreiptasi į administraciją, surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai, paskirtos baudos.
Kai kurias baudas UAB „Palink“ sumokėjo, kai kurias užginčijo teisme.
Mūsų skyriaus specialistams intensyviai dirbant pavyko kai ką nuveikti. Paraginti savininkai gal ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau ėmė tvarkytis.
Iš pradžių bendrovei buvo iškilę problemų dėl detaliųjų žemės planų, bet dabar jau viskas yra sutvarkyta.
Šiuo metu jau vyksta techninio projekto derinimo darbai. Tikimės, kad rudeniop šie griuvėsiai bus galutinai nugriauti. Čia iškils komercinei veiklai pritaikytas statinys“, - portalui lrytas.lt sakė D. Mikienė.
Nesileidžia į kalbas su valdininkais
Palangos VTS vedėjo pavaduotoja D. Mikienė sakė, kad su apleistų pastatų savininkais pirmiausi bandoma kalbėtis gražiuoju.
„Kreipiamės į savininkus ir raginame juos susitvarkyti. Jei statinys yra griūvantis, saugumo sumetimais reikalaujame jį aptverti. Jei nesulaukiame geranoriškos reakcijos, tada bandome paveikti teisinėmis priemonės, rašome šaukimus, kviečiamės į skyrių, skiriame baudas.
Kai kurie apleistų pastatų savininkai, kaip antai UAB „Palink“, su mumis bendradarbiauja, o su kitais, pavyzdžiui, Ganyklų gatvėje esantį apleistą pastatą turinčia Vilniuje registruota uždarąja akcine bendrove „Alfa Property“, susikalbėti neįmanoma“, - sakė D. Mikienė.
Ganyklų gatvės 8 numeriu pažymėtas apgriuvęs, buvusios miesto pirties pastatas buvo virtęs valkatų buveine.
Apie dar neseniai šiame pastate šeimininkavusius asocialius asmenis bylojo jo kieme likusios šiukšlių krūvos ir butelių šukės.
Sostinėje gyvenantis pastato savininkas su jį sudrausminti mėginančiais Palangos VTS darbuotojais į jokias kalbas nesileidžia, ignoruoja net jam registruotais laiškais siunčiamus šaukimus.
„Dėl šio asmens atvesdinimo mes jau kreipėmės ir į Antrąjį Vilniaus policijos komisariatą, bet ir ši priemonė nepadėjo. Bandysime jį prisikviesti patys nuvykę į Vilnių. Šis asmuo ne tik piktybiškai nesitvarko, bet ir nėra sumokėjęs dalies nekilnojamojo turto mokesčio.
Supratę, kad greitai čia nieko pasiekti nepavyks, ėmėme tvarkytis patys. Mūsų pastangomis iš apleisto pastato buvo išguiti jį pamėgę valkatos. Taip pat užsandarinome ir pastato langus“, - portalui lrytas.lt sakė D. Mikienė.
Vestuvininkus pasitikdavo valkatos
Pasak Palangos VTS vedėjo pavaduotojos, pradėjus skyriaus veiklą Kęstučio gatvėje 17 numeriu pažymėtas pastatas kėlė bene daugiausia problemų.
Prie A. Mončio muziejaus besišliejantis pastatas buvo apleistas, jo langų stiklai išdaužyti, o viduje buvo įsikūrę ne tik daugybė benamių, kurie ten kūreno kūreno laužus, bet ir pulkas šunų bei kačių.
Padėtį komplikavo tai, kad suįžūlėję valkatos ėmė trikdyti šio pastato pašonėje įsikūrusio Palangos civilinės metrikacijos skyriaus darbą.
„Į santuokų rūmus atvykusius jaunavedžius pasitikdavę valkatos tverdavo kelią ir kaulydavo dovanų iš jaunavedžių bei jų palydos.
„Ėmęsi spręsti šią problemą mes susiradome valkatų buveine virtusio pastato savininkus. Paaiškėjo, kad šeimininkai – Kaliningrado srityje gyvenantys verslininkai. Atsiliepę į mūsų raginimą šie verslininkai tvarkyti pastatą įgaliojo Lietuvoje gyvenantį savo patikėtinį. Kai jis ėmėsi veiklos, buvo iškraustyti benamiai, užsandarinti langai, įvesta signalizacija, uždėtos spynos, o pastato apsauga priduota mūsų apsaugos tarnybai“, - sakė D. Mikienė.
Rodė pirštais vieni į kitus
J. Simpsono gatvėje, viešbučio „Baltic INN“ pašonėje, stovintis raudonų plytų pastatas iš išorės atrodo dar pusėtinai.
Tačiau priėjus arčiau šį J. Simpsono gatvės 17 numeriu pažymėtą pastatą juosiančios tvoros gali pamatyti, kad sveikos likusios tik išorinės sienos, o viduje riogso statybinio laužo krūva.
Išgirdus, kad dar neseniai po šio pastato vidų landžiodavo ir išdykaudavo vaikai, belieka tik stebėtis, kaip pavyko išvengti skaudžių nelaimių.
Pastatas, kuriame anksčiau veikė poilsio namai, jaunimo klubas, biliardinė, privatizuojant buvo suskirstytas į atskiras dalis.
„Dėl to mums kilo daug problemų. Vieni savininkai yra privatizavę mažesnę pastato dalį, kitiems priklauso didesnės erdvės, todėl kai pradėjome reikalauti, kad būtų imtasi saugos priemonių, iš pradžių su visais savininkais susikalbėti nepavyko – vieni pirštais rodydavo į kitus.
Vargais negalais privertėme juos užsitverti pavojų aplinkiniams keliantį pastatą. Todėl šiandien į jo vidų bent jau negali patekti valkatos ir vaikai. Tačiau pastato vaizdas liko toks, koks ir buvo.
Gal reikalai ims keistis į gera, nes pagaliau pavyko pasiekti, kad visi pastato savininkai išsirinktų vieną atstovą, su kuriuo nuo šiol ir bendrausime“, - vylėsi D. Mikienė.
Statyba buvo sustabdyta
Ne visi apleistų pastatų savininkai šalinasi juos susitvarkyti raginančių Palangos valdininkų.
Meilės alėjoje viešąjį tualetą įsigijęs, tačiau planų jo vietoje pastatyti kitą statinį taip ir neįgyvendinęs vilnietis verslininkas į reikalavimą tvarkytis sureagavo vos tik jo sulaukęs.
„Apleistas nuošalioje vietoje esantis pastatas buvo pradėjęs traukti jaunimą. Apie tai, ką veikdavo čia susirinkę jauni žmonės, bylodavo ne tik po jų pobūvių likę tušti alaus buteliai, bet ir švirkštai.
Jau po pirmojo mūsų skambučio savininkas atvažiavo, susirado įmonę, kuri užsandarintų pastatą. Nors aplinka nėra sutvarkyta iki šiol, tačiau bent jau buvo išspręsta čia orgijas kėlusio jaunimo problema“, - sakė D. Mikienė.
Nerimą valdininkei kelia šalia užsandarinto tualeto stovintis statyti nebaigtas pastatas, kuris taip pat traukia jaunus žmones.
Šis statyti nebaigtas pastatas priklauso Palangoje gyvenančiam verslininkui. Pastato statyba buvo sustabdyta dėl tam tikrų leidimų stokos, kurių šiam verslininkui vis nepavyksta gauti.
Netvarką įteisino įstatymas
Vytauto gatvės ir Jūros tako sankirtoje apleistą statybvietę juosianti tvora čia riogsos dvejus metus – būtent tiek laiko šioje statybvietėje nebus galima nieko liesti laikantis įstatymų.
„Prie vienos pagrindinių Palangos miesto arterijų – Vytauto gatvės – komercinės paskirties pastatą statyti buvo padėjusi viena Plungės įmonė.
Kai ši firma bankrutavo, pastatą perėmė bankroto procedūrą vykdanti įmonė „Klaipėdos administratorių biuras“.
Išsiaiškinome, kad pagal bankroto įstatymą šios griuvėsių krūva virstančios statybvietės nebus galima liesti dvejus metus. Kol nepraeis šis terminas, mes šio objekto net negalėsime įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, kur jis kažką galbūt sudomintų“, - piktinosi D. Mikienė.
Pavasarį stiprus vėjas buvo nugriovęs apsaugines apleistos statybvietės tvoras, šios užgriozdino įvažiavimą ir taip kelioms dienoms įkalino Jūros tako gyventojus.
Apsileidėliai mokės didesnį mokestį
„Apleisti, miesto veidą darkantys pastatai – ne vien Palangos problema. Tokių pastatų nestinga ir sostinėje, ir kituose šalies miestuose. Ilgą laiką nebuvo veiksmingų priemonių, kurios drausmintų apleistų pastatų savininkus ir priverstų juos tvarkytis.
Apie tokių priemonių būtinybę buvo kalbėta dar pernai liepą per Palangoje vykusį išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį, kuriame dalyvavo ir kai kurie Seimo nariai bei Kultūros paveldo departamento specialistai.
Buvo nuspręsta apleistų pastatų savininkus drausminti taikant jiems maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą (šiuo metu Palangoje taikomas 0,5-1 proc. tarifas)“, - portalui lrytas.lt sakė Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė.
Tokia apsileidėlių drausminimo priemonė ateityje gali tapti dar veiksmingesnė, nes jau nuo kitų metų bus galima taikyti ir 3 proc. vertės dydžio nekilnojamojo turto tarifą.
„Dėl tarifo pakėlimo dar turės apsispręsti miesto taryba, bet savivaldybės administracijos pozicija yra tokia – jei žmonės geranoriškai nesitvarko, juos reikia priversti tai padaryti.
Jei iš apleistų pastatų savininkų bus pradėta reikalauti 3 proc. nekilnojamojo turto vertės mokesčio, tai, manau, juos privers rimtai susimąstyti“, - prognozavo J. Vanagė.
