Skandina lietus
Pabendravus su bulvių augintojais aiškėja, kad šiemet dauguma smulkiųjų ūkininkų apsieis be bulviakasio, be to, menką derlių bus sudėtinga sandėliuoti, mat daugelyje vietovių įmirkusios dirvos trukdė laiku panaudoti fungicidus. Taip sako Juozas Mykolaitis iš Ukmergės r., nes jo 1,5 ha bulvių lauką nuolat drėkino lietūs. Jau dabar bulvienojai nugeltę, nes sodietis dėl prastų orų negalėjo jų apdoroti fungicidais. O ir kolorado vabalai nesnaudė: ropojo ir graužė drėgnus bulvienojus tarsi žinodami, jog lauke purkštuvai nepasirodys. Panaši situacija ir Kaišiadorių, Kauno, Anykščių, Rokiškio, Tauragės, Šilalės bei kituose rajonuose.
Štai Šilutės rajono bulvių augintojai gerokai nukentėjo nuo liūčių. Pasak rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos, ankstyvosios bulvės augo gerai, bet kaip bus su vėlyvosiomis – neaišku. Augintojai gerai žino, kada ir kuo jas reikia purkšti nuo ligų ir kenkėjų, bet negali įvažiuoti į laukus. Be to, rajone bulvių pasodinta 100 ha mažiau.
„Kai kurie smulkieji bulvių augintojai sugebėjo mažesnius plotelius nupurkšti nugariniu purkštuvu, tačiau didesniuose plotuose šių darbų tokiomis priemonėmis neatliksi, tinkamos technikos žmonės neturi, tad laukai nusiaubti maro, – pasakoja vedėjas. – Algimanto Elijošiaus prekinio bulvininkystės ūkio laukai iki šiol tebėra užmerkti.“ Tai patvirtina ir pats A. Elijošius, sakydamas, jog liepos pradžioje škvalas išlaužė ir išvartė bulvienojus, o ledai nudaužė žiedus. 20 ha bulvių nuėjo perniek, derlius bus perpus mažesnis ir investicijos vargu ar atsipirks. Juolab kad pasėlis nebuvo apdraustas. Augintojui pavyko realizuoti 3 ha ankstyvųjų bulvių derlių, bet pastaruoju metu iš ūkio bulves superka tik po 30 ct/kg.
Profesionalai nesiskundžia
Visai kitokios nuotaikos Petro Vasiliausko bulvių sėklininkystės ūkyje (Klaipėdos r.). Čia lietaus nebūta ir galima sakyti, kad bulvėms drėgmės mažoka. Tik škvalas javus išguldė. „Sėkliniai bulvių pasėliai atrodo gerai ir atitinkamų frakcijų sėklinės bulvės jau užaugo. Apie derliaus kiekius ir kokybę bus galima kalbėti vėliau, kuomet jos bus aruode“, – teigia P. Vasiliauskas.
Tos pačios nuomonės ir profesionalus bulvių augintojas Saulius Račkauskas (Panevėžio r.). „Ūkyje bulvės auga ir dera gerai, nes joms užtenka drėgmės ir šilumos. Anksčiau ir dabar kasamų bulvių derlius geras ir jų tikrai netrūks. Panika kiek per ankstyva. Bendras derlius 40-60 t/ha priklausys nuo rudenio orų“, – mano S. Račkauskas.
LAMMC Žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stoties darbuotojo dr. Kęstučio Rainio nuomone, pasiteisinimas, kad lietūs trukdo augalų priežiūrai, tinkamai apibūdina lietuvio charakterį: ko nepadaro pats, kaltina gamtą. „Kaip ir kasmet, vienur daugiau palyta, kitur mažiau, bet didžiausia bėda, kad smulkieji ir vidutiniai bulvių augintojai nesimoko iš savų klaidų. Tad jie bulvių gali ir neturėti, nes smulkieji ne tik uždelsė purkšti fungicidais, bet ir prastą sėklą pasodino, – vardija kasmetes bėdas K. Rainys. – Tik sveika sertifikuota sėkla geriau atlaiko ne itin palankias augimo sąlygas ir yra atsparesnė ligoms. Stoję karščiai puvinius sukels užmirkusiose žemumose, tačiau patyrę augintojai parenka tinkamus laukus. Prekinių bulvininkystės ūkių specialistai turi patirties ir sulaukia gerų rezultatų. Pavyzdžiui, UAB „Šaka“.
Pasak mokslininko, vėlyvesnių veislių bulvių plotai gražiai žaliuoja Aukštaitijoje ir Vidurio Lietuvoje, nes orai joms augti kol kas labai palankūs. Šiems pasėliams nuo fitoftoros dar reikės 1-2 purškimų. Ankstyvesnių veislių gumbų branda jau prasidėjusi, ir kas augo, tai ir užaugo.
Lenkiškos bulvės praranda populiarumą
Didėjant bulvių pasiūlai ir konkurencijai tarp augintojų, didėja produkcijos kainų skirtumai. Liepos viduryje prekinių bulvių pardavimo iš ūkių kaina svyravo nuo 0,30 iki 0,70 Lt/kg. Palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, bulvės buvo vidutiniškai 16 proc. pigesnės. Šiuo metu didžiausia konkurencija – tarp vietinių augintojų, nes supirkėjai nusivylė greitai pūvančiomis lenkiškomis bulvėmis.
Dėl gausių kritulių atskiruose Lenkijos regionuose bulvės ypač pigios: jas skuba kasti, kad nesupūtų dirvoje. Liepos viduryje didmeninė bulvių kaina ten buvo 0,10-0,20 Lt/kg. Ankstyvųjų bulvių derlius Vidurio ir Vakarų Lenkijoje viršijo 30 t/ha. Tokiam derliaus pertekliui kelią į rinkas kai kuriose šalyse užkerta griežti fitosanitariniai reikalavimai. Netekę vilties greitai parduoti bulves, lenkai jas vežė į spirito gamyklas, kur jiems mokėjo po 0,04-0,06 Lt/kg, tad pajamos nepadengė auginimo savikainos. Augintojams belieka tikėtis geresnių vėlyvųjų bulvių kainų. Kita vertus, Lenkijos bulvių rinką sunku prognozuoti, nes didžioji jų dalis priklauso smulkiems, nekooperuotiems ūkiams.
Visoje ES šiemet bulvių pasėlių sumažėjo apie 4 proc. Tai nulėmė gana žemos pačių ankstyviausių bulvių kainos ir kasmet didėjančios auginimo išlaidos. Mažiau bulvių pasodino vokiečiai ir prancūzai, o Jungtinėje Karalystėje jų plotai šiemet sumažėjo net 5,5 proc. Toks plotų mažėjimas ir kasmet didėjančios auginimo išlaidos sudaro prielaidas bulvėms brangti. Liepos viduryje Vokietijoje bulvių pasiūla vos tenkino paklausą. Jeigu drėgni orai išsilaikys ilgiau, bulvių stigs perdirbimo įmonėms ne tik Vokietijoje, bet ir Beneliukso šalyse.
Belgijos bandymų stotys informuoja apie itin stiprų maro protrūkį, tad augintojams rekomenduojama dažniau bulves purkšti. Derlius svyruoja 35-40 t/ha. Traškučių gamybai bulvės superkamos po 0,33–0,39 Lt/kg. Liepos viduryje bulvės šviežiai vartoti aukcionuose buvo parduodamos vidutiniškai po 0,62 Lt/kg. Olandijoje smarkūs lietūs ne tik apsunkino bulvių kasimą, bet ir kelia susirūpinimą dėl jų kokybės. Už naujo derliaus bulves, kurių pasiūla labai maža, mokama po 0,38–0,39 Lt/kg. Jungtinėje Karalystėje dėl kritulių gausos derlius mažas, todėl bulvės pabrango iki 0,88-1,10 Lt/kg. Derlius siekia 20,7 t/ha, kone 10 t/ha mažesnis už pernykštį.
