Iš tiesu mūsiškiai turėjo šansų įveikti Rusijos ekipą. Rungtynės nebuvo beviltiškos. Sakyčiau, kad Rusijos rinktinė sužaidė vieną prasčiausių savo mačų olimpiadoje. Tačiau ir lietuviai nežaidė stabiliai.
Aikštėje virė tikras nervų karas. Komandas slėgė įtampa ir atsakomybė. Blogai, kad po neblogo pirmojo kėlinio, kai rusams nesisekė, leidome jiems atsitokėti. Mūsų komandoje neatsirado lyderio, kuris galėtų patempti komandą. Linas Kleiza bandė, bet šį sykį jam nesisekė. Beje, jau antrose rungtynėse iš eilės. Kaip ir Šarūnui Jasikevičiui.
Tiesa, kai kuriais momentais iššaudavo Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila, kuriam Londono olimpiada – vienas sėkmingiausių turnyrų per visą jo karjerą. Dar blyksteldavo Mantas Kalnietis, bet šių trumpalaikių pastangų nepakako.
Nežibėjo ir rusai. Jų lyderis Andrejus Kirilenka taškus ir kitus statistinius rodiklius susirinko per titanišką juodą darbą. Šis puolėjas, net kai jam nesiseka, atidirba gindamasis ir ekipai atneša labai daug naudos. Lietuviams pavyko išjungti kitą rusų žvaigždę Aleksejų Švedą, kurio aikštėje visai nesimatė. Visgi Rusijos krepšininkai naudojosi pusprogėmis ir po trupinėlį rinko taškus. Jiems sunkiausiais momentais mūsų vyrai per nesusiklausymą patys įliedavo kraujo į venas. Ir varžovai atsilaikė.
Lietuvos rinktinės pasirodymas olimpiadoje – pagal galimybes, nors ir nedžiugina. Turėjome keistą „centrų“ liniją – už oponentus kur kas žemesniems D.Songailai ar A.Kavaliauskui buvo labai sunku atsilaikyti prieš galingas komandas. Mūsų įžaidėjai atrodė banguotai. Kitose linijose irgi neatsirado lyderio.
Žinoma, olimpiadoje pamatėme nemažai gero žaidimo atkarpų. Išskyrus tik beviltiškai pralaimėtą dvikovą su Argentina ir tris kėlinius su Tunisu. Beje, olimpiadoje įveikėme tik Afrikos komandas – Tunisą ir Nigeriją. Ar to pakanka? Matyt, ne. Juolab, kad olimpiadose mūsų komanda visada pasiekdavo bent pusfinalį. Kita vertus, ką tada kalbėti Prancūzijos rinktinei. Prancūzai surinko puikią sudėtį, demonstravo kokybiškai žaidimą, bet galiausiai atsidūrė ten pat, kur ir mes – pralaimėjimas ispanams palaidojo jų viltis apie medalius.
Taigi, pagal tai, kokią sudėtį surinkome, įvertinus kitas aplinkybes – pasirodėme „puse bėdos“. Nesutinku su tais, kurie tuoj pat po ketvirtfinalio pradėjo reikalauti Kęstučio Kemzūros atsistatydinimo. Mūsų trenerių kolektyvas tikrai profesionalus. Jie parengia kokybiškus planus rungtynėms, o kad žaidėjai nesugeba įgyvendinti jų sumanymų, vadinasi, tokius atlikėjus šiuo metu turime. Būkime atviri: rinktinės pagrindas: gero lygio vidutiniokai.
Kad ir kaip būtų, aš į ateitį žiūriu optimistiškai. Užsigrūdins Jonas Valančiūnas, rinktinėje sulauksime Donato Motiejūno, prisidės kiti aukšto lygio žaidėjai ir pergalės sugrįš.
