Protesto mitinge prie Rusijos ambasados Vilniuje Gruzijos ambasadorius G. Kerdikošvili dėkojo lietuvių tautai ir Lietuvos valdžiai už paramą Rusijos užpultai šaliai.
Mitinge dalyvavo ir disidentas, kunigas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Portalui lrytas.lt jis sakė, kad kalėdamas sovietų lageriuose jis pažinojo ir draugavo su daugybe gruzinų, nuteistų už antisovietinę veiklą.
„Pažinojau ir vyresnės kartos kunigaikščius, ir jaunus proletarus. Gruzinai labai šaunūs vyrai, tik apsirikę buvo manydami, jog Eduardas Ševardnadzė jiems padės. Gyvenimas parofė, kad be reikalo pasitikėjo buvusiu komunistu“, – kalbėjo A. Svarinskas.
Dvasininkas disidentas atkreipė dėmesį, kokia teisinga, jo nuomone, yra Gruzijos vėliava: „Rožinis kryžius reiškia Kristų, o keturi kryželiai baltame lauke simbolizuoja keturias Evangelijas“, – aiškino A. Svarinskas.
Portalo kalbinta viena mitingo organizatorių, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė portalui lrytas.lt priepažino, kad ES vadovų poziciją Gruzijos ir Rusijos atžvilgiu veikia pragmatiškumas, baimė sugadinti santykius su Maskva.
„Galbūt dėl šios priežasties kol kas stringa sprendimas suteikti Gruzijos piliečiams bevizį režimą ES šalyse. Bet pasiekta svarbiausia: visuose Europos parlamento nutarimuose pabrėžiama, jog Rusija okupavo Gruzijos teritorijas ir turi iš jų pasitraukti“, – teigė R. Morkūnaitė.
Mitinguotojai pasirašė ant žemėlapio, kuriame pavaizduota vieninga Gruzijos teritorija. Žemėlapis buvo nuneštas į Gruzijos ambasadą – jos darbuotojai liepė padėti žemėlapį priimamajame, joks diplomatinis Rusijos pareigūnas nepasirodė. 2008 m. rugpjūčio 8 – 12 d. trukusio karo metu nuo Gruzijos buvo atplėšta Abchazija ir Cchinvalio regionas, šalis neteko 20 proc. savo teritorijos.
Tuometė Lietuvos valdžia ir dauguma mūsų šalies gyventojų palaikė Gruziją. Prezidentas Valdas Adamkus, nepabūgęs bombardavimų, nuvyko į Tbilisį pareikšti paramos Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui.
Konfliktas tarp Rusijos ir Gruzijos brendo jau nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio, po SSRS subyrėjimo. Rusija visokeriopai skatino prorusiškus, separatistinius režimus Gruzijai priklausančiuose Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionuose, ten laikė savo kariuomenės dalinius.
2008 m. rugpjūčio 8 d. Gruzijos pajėgos pabandė atsiimti Cchinvalio miestą, paremdama Tbilisiui lojalią administraciją.
Tačiau faktiškai regioną valdė prorusiška separatistų grupuotė, remiama Rusijos ginklais. Atsakydama į ginkluotą
Tbilisio akciją Rusija į Pietų Osetijos teritoriją įvedė papildomus Rusijos karinius dalinius ir pradėjo kovas prieš Gruziją. Rusijos lėktuvai bombardavo du Gruzijos miestus bei gruzinų pozicijas, Rusija pasiuntė karinės technikos iš kontroliavo beveik visą Cchinvalį ir nuo 14 valandos paskelbė vienpuses paliaubas per kurias ragino osetinus pasiduoti.
Tačiau Rusijos aviacija smogė gruzinų aviacijos bazėms šalia Tbilisio. Atsakydama į Rusijos puolimus Gruzija pareiškė, jog gali paskelbti Rusijai karą. Gruzija paskelbė visuotinę mobilizaciją.
Apie 150 Rusijos tankų atvyko į Cchinvalį ir susirėmė su gruzinų pajėgomis. Gruzinai apleido pozicijas mieste, kurį užėmė Rusija. Rusija užėmė Gruzijos separatistinį Abchazijos regioną pasiuntusi tūkstančius karių.
Rugpjūčo 9 d. Apie 2 val. ryto rusų aviacija bombardavo Tbilisį, sunaikino Juodosios jūros Počio uostą. Rugpjūčio 10 ir 11 dienomis Maskva įvedė papildomas pajėgas į Cchinvalio regioną ir Abchaziją.
Užvirė ir informacinis karas – Gruzija pranešė, jog Rusija bimbarduoja ne tiek karinius objektus, kiek civilių gyvenvietes. Civilių osetinų ir abchazų naikinimu Gruziją kaltino Rusijos oficiali žiniasklaida.
Rugpjūčio 12 d. tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė stabdąs karinius veiksmus. Tačiau kariuomenės iš užimtų Gruzijos regionų Rusija neišvedė iki šiol, sukūrė ir palaiko separatistinius režimus.
Rusija oficialiai pripažino Abchaziją kaip nepriklausomą valstybę. Iki šiol, be Maskvos, ją pripažino tik Venesuela, Nikaragva ir kelios Okeanijos „palmių respublikos“. Gruzijos ambasadoriaus Lietuvoje G. Kerdikošvili teigimu, Okeanijos šalys atšaukė pripažinimą, už kurį, ambasadoriaus teigimu, separatistinis režimas sumokėjo didelius pinigus.
