Vos 17 tūkst. gyventojų turinti Palanga vidurvasarį tampa didžiausiu Lietuvos miestu – savaitgaliais čia suplūsta per 600 tūkst. poilsiautojų.
Apie esamas Palangos problemas ir ateities planus portalas lrytas.lt pasiteiravo šio miesto mero Šarūno Vaitkaus.
Vos pernai į kurorto mero kėdę sėdęs 36 metų politikas neslėpė, kad per gan trumpą laiką pavyko nuveikti arba bent jau išjudinti daugumą rinkiminėje programoje numatytų darbų.
- Palanga kasmet keičiasi. Kaip pasikeitusi Palanga vasarotojus pasitiko šiemet?
- Didžiausia naujovė yra ta, kad Palanga poilsiautojus šiemet pasitiko su labai plačiais - net 122 metrų pločio paplūdimiais ir baltu gražiu smėliu. Ši programa įgyvendinta gavus ES struktūrinių fondų lėšų.
Iš Aplinkos ministerijos pavyko gauti papildomą finansavimą kopų apsaugai. Žabtvorėmis ir klojiniais sutvirtintos kopos, nutiesti nauji jūros link vedantys takai.
Be to, didelį dėmesį skyrėme miesto tvarkymui. Komunalininkams yra duotas nurodymas valyti miestą per dieną tiek kartų, kiek reikia. Iš aš pats asmeniškai kasryt pavažinėju po miestą, pažiūriu, kas yra nesutvarkyta, vakare taip pat, jei yra galimybė, pasivažinėju dviračiu ir apžiūriu, ar viskas yra gerai. Jei pastebiu netvarką, skambinu komunalininkams, ir jie operatyviai reaguoja.
Šiemet Palangoje daug daugiau gėlių – pasodintas beveik hektaras gėlynų ir sukurta daug aplinką puošiančių gėlių kompozicijų.
Palanga poilsiautojus ir šiemet pasitiko įrengusi bevielį nemokamą internetą pagrindinėse miesto vietose: Jūratės ir Kastyčio skvere, miesto centrinėje aikštėje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, generolo J. Žemaičio skvere, Vaikų parke, Šventosios centre. Taigi žmogus į miesto centrą atsinešęs kompiuterį ir surinkęs slaptažodį „myliupalanga“ gali naudotis nemokamu internetu. Poilsiautojų patogumui nemokamo interneto tinklą ketiname plėsti ir toliau.
Mieste atnaujinta daug gatvių. Tai - Meilės alėja, rekonstruotos ir Senojo Turgaus bei Vasario 16-osios gatvės. Šiuo metu vyksta Žvejų ir Kęstučio gatvių rekonstrukcija. Taip pat pavyko įtikinti Vyriausybę skirti finansavimą Jūratės gatvės rekonstravimui, kuris prasidės jau rudenį.
Ėmėmės darbų ir daugiabučių namų rajone, kur gyvena didžioji dalis palangiškių, ir kur daug metų praktiškai nebuvo nieko padaryta. Čia išasfaltuota dalis gatvių, o prie daugiabučių namų įrengta per 250 papildomų automobilių stovėjimo vietų.
Per pusmetį pavyko įrengti vaikų parką. Palangoje stigo nemokamų pramogų vaikams. Mūsų strategija yra siekti šeimos kurorto statuso, todėl nemokamas Vaikų parkas ir tapo vienu žingsniu šia linkme. Per metus ir tris mėnesius, kai einu mero pareigas, į miesto infrastruktūrą pavyko pritraukti keliolika milijonų litų investicijų.
- Kurortas lieka priklausomas nuo gero oro. Kas bandoma daryti mažinant šią priklausomybę?
- Palangoje oro sąlygos iš tikrųjų daug ką lemia, nes žmonės renkasi tuos du-tris mėnesius, kad nueitų į paplūdimį, pasidegintų saulėje. Tačiau stengiamės padaryti taip, kad Palanga taptų patraukli ir ne sezono metu.
Prieš ketverius metus Palangoje buvo sustabdytos penkių svarbių objektų statybos. Oficialiai tos statybos buvo nutrauktos neva ginant viešąjį interesą ar dėl kitokių formalių priežasčių. Galiu pasakyti, kad analogiški objektai, kurie turėjo atsirasti pas mus, išdygo Druskininkuose. Pernai liepos mėnesį per Palangoje vykusį Vyriausybės išvažiuojamąjį pasitarimą mes iškėlėme apie dvylika klausimų ir vienas iš tų klausimų buvo dėl šių statybų likimo. Jei yra investuotojai, valstybė turėtų lanksčiau pažiūrėti į šitą problemą, nes Palangai reikia ir SPA objektų, ir baseinų, ir sporto infrastruktūros.
Vienas iš pavyzdžių – jau ketverius metus yra užšaldyta visame pasaulyje žinomos kompanijos „Ikea“ dukterinės įmonės „Pinus Proprius“ 120 milijonų litų investicija į netoli Jūratės ir Kastyčio skvero esantį buvusį senąjį baseiną. Sustabdžius šias statybas savivaldybė neteko ir pajamų, ir darbo vietų. Buvome atkaklūs, ir per tuos metus pavyko Vyriausybę įtikinti, kad šių objektų statybos vėl būtų atgaivintos, kad verslas ir valstybė susitartų taikiai - teisme pasirašydami taikos sutartį. Jau šį rudenį prasidės šio komplekso statybos. Tai bus didžiulis viešbučių, baseinų bei gydyklų kompleksas.
Vandens parko statyba Šventojoje buvo sustabdyta iškart vos tik įkasus statybų pradžią žyminčią kapsulę. Tas objektas vėl patraukė Vyriausybės dėmesį, ir manau, kad tik laiko klausimas, kada jis bus pastatytas.
Šiemet pavyko patvirtinti du detaliuosius planus. Buvusio „Lino“ baseino vietoje po poros metų turėtų atsirasti didžiulis baseinų kompleksas su gydomąja ir pramogine funkcijomis. Vytauto gatvės 170 numeriu pažymėtame objekte, kurį mums perdavė sveikatos ministerija, verslininkai ketina pastatyti sanatoriją, kuri dydžiu ir teikiamomis paslaugomis nenusileistų Druskininkuose esančiai „Eglės“ sanatorijai.
Manome, kad tokie objektai žmones į Palangą pritrauks ne tik vasarą. Šie objektai turėtų būti patrauklūs ir šalia mūsų esančios šimtatūkstantinės Klaipėdos gyventojams.
Pasaulinė praktika rodo, kad jei turistinis objektas – tarkime, viešbutis – per metus būna užpildytas 30 proc., tai jis išsilaiko ir gauna minimalų pelną. Jei užimtumas siekia 35-40 proc., tai jau laikoma komercine sėkme. Palangoje vasarą viešbučiai būna užpildyti 80-90 proc., todėl metinis užpildymo vidurkis siekia 30 procentų. Didesnis pelnas jau priklauso nuo verslininkų sugebėjimo pritraukti svečius ne vasaros sezono metu.
- Kiek vasarotojų Palangoje ilsisi šiemet? Ar jų srautas didesnis nei pernai?
- Birželis Palangoje buvo gan prastokas, nes lijo ir buvo vėsoka. Šiuo metu poilsiautojų srautas stipriai padidėjo ir pasiekė praėjusių metų lygį. Liepos 6-ąją per Mindaugo karūnavimo dieną į Palangą suplūdo apie pusę milijono poilsiautojų, paskutinį liepos savaitgalį pas mus ilsėjosi apie 600 tūkst. žmonių. Nuo liepos pirmos dienos prasideda vadinamasis Palangos pikas. Pas mus pradeda važiuoti tie žmonės, kurie atostogas yra susiplanavę iš anksto, todėl koks oras bebūtų, žmonių srautas tampa didžiuliu.
- Ar padaugėjo turistų? Iš kokių šalių jie atvyksta? Kas juos čia traukia?
- Niekam ne paslaptis, kad daugiausia poilsiautojų yra lietuviai. Po jų seka iš NVS šalių atvykę poilsiautojai. Daug žmonių atvyksta iš Maksvos, Sankt Peterburgo, Minsko. Palangą pamėgo ir penkių šimtų kilometrų paplūdimį turintys latviai - jie Palangą, o ne Jūrmalą, pačių teigimu, renkasi dėl žymiai mažesnių kainų ir geresnio aptarnavimo. Poilsiautojų pas mus atvyksta ir iš Skandinavijos šalių, Estijos, labai padaugėjo atvykstančiųjų iš Vokietijos bei Lenkijos.
Rusus Palanga traukia ne tik dėl jų mastais mažų kainų, puikaus aptarnavimo, bet ir dėl klimato. Į Palangą iš Rusijos atvykstantys poilsiautojai sako, kad vasarą tikrai nekels kojos į karščiu alsuojantį Egiptą ar Turkiją, o geriau ilsėsis prie Baltijos jūros. Dėl švelnaus klimato ir gryno, švaraus oro poilsį Palangoje ypač pamėgo šeimos su mažamečiais vaikais. Kai kurie turtingesni rusai apartamentus Palangoje užsisako netgi visai vasarai.
Kaip bebūtų keista, kritikos apie Palangą dažniausiai išgirstame iš lietuvių, tačiau tie žmonės, kurie yra pakeliavę po pasaulį, sako: „Jūs neįsivaizduojate, kokį jūs turite rojų.“ Pernai pas mus lankėsi Bogotos meras, kuris stebėjosi, kaip mes sugebėjome išsaugoti savo pakrantę ir neleidome jos užstatyti.
- Kas daroma siekiant pritraukti poilsiautojus iš kitų šalių?
- Savireklamai skiriame nemažai lėšų. Palangos turizmo ir informacijos centras iš savivaldybės kasmet gauna apie 400 tūkst. lėšų, už kurias leidžiami reklaminiai leidiniai, kasmet aplankoma apie 12 parodų įvairiose šalyse, kur yra pristatomas mūsų kurortas.
Ar yra daug norinčių investuoti Palangoje? Ar lengva pritraukti investicijų?
Investicijas net tik Palangoje, bet ir visoje šalyje buvo sustabdžiusi krizė. Dabar jau pastebimas atsigavimas. Nekilnojamąjį turtą Palangoje perka tiek lietuviai, tiek užsieniečiai.
Nors bankai yra stipriai sugriežtinę paskolų išdavimo tvarką, investicijos plaukia. Pernai buvo atidarytas didžiulis SPA kompleksas penkių žvaigždučių viešbutyje „Palanga SPA Design“. Ten investuota apie 22 mln. litų. Viešbutis „Vanagupė“, kuris jau yra investavęs per 50 mln. litų, pernai atidarė vieną didžiausių ir moderniausių konferencijų centrų. Šiais metais Šventojoje bus atidarytas „Energetiko“ kompleksui priklausantis viešbutis, kurio investicijos siekia 36 mln. litų.
- Ar verslininkų konkurencija paslaugų tiekimo srityje yra didelė?
- Džiaugiuosi, kad konkurencija yra, nes ji skatina verslo kokybę. Verslininkai yra suinteresuoti įdiegti naujovių, nuo to tik gražėja miestas. O konkurencija, ypač kavinių ir viešbučių versle, Palangoje yra didelė.
- Paplūdimyje nebeliko tinklinio aikštelės. Ši vieta burtų keliu atiteko ne aktyvų poilsį organizuoti čia pasiūliusiam verslininkui. Ar burtų keliu rinkti skirtingą veiklą siūlančių verslininkų projektus yra sąžininga?
- Beveik dešimt metų rengiant konkursus dėl veiklos paplūdimyje vietos atitekdavo didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam pretendentui. Bet po pernai Aukščiausiojo Teismo priimto sprendimo, kad rinkliavos dydis negali būti nustatomas tokiu būdu, šios praktikos teko atsisakyti. Pasikonsultavę su teisininkai priėmėme sprendimą konkursą dėl šių rinkliavų, kurios miesto biudžetą kasmet papildo 1,2 mln. litų, rengti atrankos būdu. O tinklinio aikštelė yra prie gelbėjimo stoties. Jei dar atsiras prašymų dėl tinklinio aikštelių, mes juos apsvarstysime ir numatysime vietas paplūdimyje.
- Ko dar trūksta paplūdimyje? Ar nesiruošiama įrengti dušų? Ar tualetų problema taip pat išlieka aktuali?
- Pernai gelbėjimo stotyje buvo įrengti 7 dušai, vienas iš jų skirtas neįgaliesiems. Nors paslaugos kaina siekia 6 litus, ja šią vasarą pasinaudojo tik septyni žmonės.
Dėl tualetų, tai galiu pasakyti, kad jų mes nestatysime paplūdimyje ar kopose, išskyrus kelias vietas prie barų. Praktiškai prie kiekvieno išėjimo iš paplūdimio stovi nemokami tualetai. Ir tai jau tik žmogaus kultūros reikalas, ar jis nueis tuos kelis šimtus metrų. Šiemet nupirkome du konteinerinius tualetus. Nemokamų tualetų išlaikymas miesto biudžetui per metus kainuoja 400 tūkst. litų.
- Jei neklystu, Palangoje bus siekiama mažinti automobilių srautus ir skatinti judėjimą dviračiais. Kai kurie poilsiautojai skundžiasi, kad dviračių takų kurorte dar trūksta arba jie nėra pažymėti.
- Nesutikčiau su nuomone, kad Palangoje trūksta dviračių takų. Tikriausiai Lietuvoje nėra tokių miestų, kuriuos kirstų 40 kilometrų naujai išasfaltuotas dviračių takas – toks per Palangą besidriekiantis dviračių takas prasideda Šventojoje ir baigiasi Klaipėdoje. Šis takas driekiasi vaizdinga vietove, juo vykstantiems dviratininkams atsiveria vaizdas ir į jūrą. Kitas dviračių takas suka Kretingos rajono link.
Naujai rekonstruojamose gatvėse visur būna išskirtos juostos dviračiams. Šiuo metu rengiame miesto eismo schemą. Svarstoma, kaip sutvarkyti eismą Vytauto gatve. Svarstoma galimybė šioje gatvėje atskirti juostą dviračiams, o eismą padaryti vienos krypties.
- Nemažai poilsiautojų į Palangą atvyksta su savo augintiniais. Tačiau aikštelių, kur galima butų pavedžioti šunis, kaip ir nėra.
- Daugiabučių namų rajone tokios aikštelės yra dvi. Galbūt tokios infrastruktūros, kokios reikėtų, dar nėra. Esame nutarę ten pastatyti specialias šiukšliadėžes, paženklinti šias aikšteles. O dėl viešųjų erdvių, tai Palangoje labai griežtų draudimų keturkojų atžvilgiu tikrai nėra, išskyrus paplūdimius ir Birutės parką.
- Savaitgaliais į Palangą suplūsta ir pasiausti norintis jaunimas. Kas daroma, kad poilsiautojai jaustųsi saugūs?
- Savaitgaliais į Palangą atvyksta iš tiesų labai daug žmonių, kurie nori pailsėti. Nesutinku su nuomone, kad Palangoje nesaugu. Remiantis Policijos departamento statistika, palyginti su praėjusiais metais, Palangoje nusikalstamumas sumažėjo net tris kartus.
Aišku, pasitaiko pavienių atvejų. Jaunimas į Palangą plūsteli pasibaigus mokslo metams – birželio mėnesį. Vidurvasarį į Palangą poilsiauti atvyksta vyresnio amžiaus žmonės, šeimos.
Operatyviai reaguojame į pranešimus apie pažeidimus. Sulaukę nusiskundimų, kad paplūdimyje esančios trys kavinės naktį rengia triukšmingas diskotekas, mes išsikvietėme šių kavinių savininkus ir griežtai pareikalavome laikytis nustatytos tvarkos.
Šiemet tvarką Palangoje palaiko ir kur kas gausesnės nei ankstesniais metais pareigūnų pajėgos.
- Šią vasarą buvo įvestas vieno lito „pagalvės“ mokestis. Kiek jau surinkta pinigų? Kam jie atiteks? Ar pasiteisino šis mokestis?
- Kol kas turime tik duomenis apie mokesčio surinkimą birželio mėnesį. Kadangi birželį oras buvo prastas, planavome, kad bus surinkta apie 30-40 tūkst. litų šio mokesčio. Bent paaiškėjo, kad mūsų lūkesčiai buvo pernelyg kuklūs – birželį surinkta apie 80 tūkst. litų „pagalvės“ mokesčio. Tikimės, kad per liepos mėnesį bus surinkta apie 250-300 tūkst. litų šio mokesčio.
Įvesdami šią rinkliavą šiemet tikėjomės į biudžetą surinkti apie pusę milijono litų. Manau, kad mūsų lūkesčiai pasitvirtins. Kur konkrečiai investuoti surinktus pinigus, dar tarsimės, bet jau dabar aišku, kad jie bus skirti Palangos viešinimui bei ne sezono metu organizuojamiems renginiams finansuoti, kurorto infrastruktūrai gerinti.
- Kokios pagrindinės Palangos problemos? Ar per vasarą uždirbamų pinigų pakanka ir žiemai?
- Pagal biudžeto surenkamumą esame pirmajame Lietuvos miestų trejetuke. Praėjusį ketvirtį surinkome per 100 proc. planuotų pajamų. Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius žmonės moka jau rudeniop, taigi padėtis išties nebloga. Turime paėmę apie 8 mln. litų paskolų, tačiau dar maždaug tokią sumą galime skolintis. Mūsų biudžetas nėra didelis – jis siekia apie 60 milijonų litų.
- Neseniai profesorius V. Landsbergis atkreipė dėmesį į miesto centre tebesančias sovietų karių kapines. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
- Šis klausimas išties sudėtingas. Pirmiausia, manau, šiuo klausimu turėtų pasisakyti miesto visuomenė. Mano nuomone, šį klausimą reikėjo kelti prieš 20 metų. Bet dar kartą sakau, kad gerbsiu palangiškių nuomonę.
- Esate laikomas aktyvią veiklą propaguojančiu meru. Ką planavote padaryti prieš sėsdamas į mero kėdę? Ką jau pavyko padaryti? Ką dar tikitės nuveikti?
- Palangoje gimiau ir užaugau, čia mano šaknys, todėl natūralu, kad man rūpi miesto reikalai ir gerovė. Politikoje esu nuo 2002-ųjų. Tuomet būdamas dvidešimt penkerių metų tapau Palangos miesto savivaldybės tarybos nariu. Dar po dvejų metų tapau mero patarėju, o dar po metų – administracijos direktoriumi. Tuomet buvau jauniausiu savivaldybės administracijos direktoriumi Lietuvoje. Tos pareigos man buvo didžiulė praktika valstybės tarnyboje.
Esu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Mūsų rinkiminėje programoje buvo įvardyti darbai ir konkretūs terminai, kuriuos ketiname nuveikti, jei gausime rinkėjų pasitikėjimą. Didžioji dalis šios programos punktų perkelta ir į koalicijos programą.
Jei peržvelgtume šią programą, tai per metus ir tris mėnesius bent jau 80 proc. darbų pavyko įgyvendinti arba išjudinti. Vienas tokių darbų - kurhauzo atstatymas.
2002 metais sudegus kurhauzo pastatui dešimt metų riogsoję jo griuvėsiai buvo didžiulė Palangos gėda. Užsibrėžiau tikslą surasti sprendimą. Pasitarus su teisininkais buvo suformuotas žemės sklypas, kuris jau įregistruotas valstybės vardu. Tariantis su Kultūros paveldo departamento specialistais rastas sprendimas, kaip restauruoti savivaldybei priklausančią kurhauzo dalį.
Kultūros paveldo objekto atstatymui vieną milijoną litų pavyko gauti iš valstybės biudžeto, patys ėmėme 400 tūkst. litų paskolą. Per labai trumpą laiką parengėme 172 tūkst. litų atsiėjusį techninį šio pastato atstatymo projektą. Tuo, kad šis pastatas atgyja, džiaugiasi ne tik palangiškiai, bet ir miesto svečiai. Gruodžio mėnesį bus baigti išorės darbai.
Taip pat per tą trumpą laiką pavyko parengti projektą didžiuliam ES standartus atitinkančiam kempingui, kokio Palanga neturėjo. Jis įsikurs Nemirsetoje, 6 hektarų teritorijoje. Šiam projektui įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra skirti keturi milijonai litų. Darbai prasidės rugsėjo mėnesį, o kitą vasarą mes jau tikimės priimti pirmuosius lankytojus.
Taip pat pavyko gauti 3 mln. litų Birutės parko rekonstrukcijos antram etapui. Visas parkas bus apšviestas, atnaujinta jo mažoji architektūra, pakeisti suoliukai, sutvarkyti parteriai.
Taip pat per trumpą laiką padarėme sporto komplekso techninį projektą. Per Valstybės investicijų programą gavome 1 mln. litų. Dar 7 mln. litų gavome dalyvaudami bendroje Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos programoje. Didžiulio sporto komplekso su krepšinio sale, kurioje atsakingiems turnyrams galės rengtis ir Lietuvos rinktinės, statybas pradėsime rudenį. Sporto kompleksas bus pastatytas per pusantrų metų.
Iš ES fondų pavyko gauti finansavimą ir senelių globos namams.
Manome, kad mūsų vasaros estrada yra pasenusi, todėl jau paskelbtas konkursas techniniam projektui, paraiškas dėl šios salės rekonstrukcijos finansavimo esame pateikę ES struktūriniams fondams.
Norėtųsi paminėti mūsų žingsnius siekiant mažinti šildymo kainas. 2000 metais Palangos šilumos ūkis buvo atiduotas įmonei „Litesko“. Palangoje šilumos kaina yra viena didžiausių|Lietuvoje. Kadangi sutartis su „Litesko“ baigiasi jau po ketverių metų, mes operatyviai sureagavome ir padavėme paraišką dėl biokuro katilinių statybos. Prieš kelis mėnesius iš Aplinkos ministerijos sulaukėme atsakymo, kad mes gavome finansavimą biokatilinei pastatyti. Po pusantrų metų mes mieste turėsime naujas biokuro katilines, kurios leis atpiginti gyventojams tiekiamos šilumos kainą.
- Kokią Palangos ateities viziją jūs regite?
- Aš manau, kad miesto savivaldybė turi sudaryti sąlygas investuotojams čia ateiti. Tam reikia šalinti visas biurokratines kliūtis rengiant detaliuosius planus ar techninius projektus. Daugelį investuotojų atgraso būtent ilgi projektų derinimo terminai. Investuotojams įgyvendinant projektus, stengiame ne trukdyti, o padėti.
Siekiame, kad Palanga taptų šeimų kurortu su išvystyta pramogų, sporto bei sveikatingumo pramone.
Miesto valdžios rūpestis turi būti komunikacijų nutiesimas, tvarkos užtikrinimas, kad verslui nekiltų papildomų rūpesčių. O pramogų ar sveikatingumo objektais turi pasirūpinti verslininkai.
Esame pasidarę geoterminių vandenų studiją. Kaip žinia, po Vakarų Lietuvos regionu, pradedant Neringa ir baigiant Palanga, slūgso geoterminiai vandenys. Aišku, šie klodai yra gan giliai – dviejų kilometrų gylyje vandens temperatūra siekia apie 69 laipsnius karščio, o kilometro gylyje – apie 38 laipsnius šilumos. Esame padarę galimybių studiją, kad čia investuoti ketinantys verslininkai matytų, kokių galimybių yra panaudoti geoterminį vandenį. Vanduo gali būti panaudojamas, pavyzdžiui, geoterminiams baseinams įrengti.
- Tarpukariu Palanga garsėjo ne tik kaip kurortas, bet ir kaip gydykla. Ar nebus bandoma investuoti į sveikatingumo paslaugas, kas buvo padaryta Druskininkuose?
- Palangos reabilitacijos ligoninė yra pripažinta kaip viena geriausių tokio pobūdžio ligoninių visoje Europoje. Šioje ligoninėje įdiegta naujausia aparatūra, taikomos pažangiausios gydymo ir reabilitacijos technologijos, dirba puikus kolektyvas. Palangoje yra nemažai sanatorijų.
