„Vien liepą mažiausiai keturiasdešimt kartų vieno rajono GMP brigados talkino kitiems rajonams, kur visos brigados buvo užimtos ir nebūtų galėjusios operatyviai reaguoti į iškvietimus“, - sakė VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka.
Rajonuose, kurie turi vos 2 GMP brigadas, vienu metu susirgus 3 ligoniams ar įvykus kelioms nelaimėms, tiesiog nebeliktų brigados, kuri galėtų operatyviai atvykti į pagalbą. Esant centralizuotai dispečerinei, pagalbos ligoniui teikimas sprendžiamas kompleksiškai. Tai yra, esant iškvietimui, į įvykio vietą arba pas ligonį vyksta ta brigada, kuri yra laisva ir yra arčiausiai įvykio vietos, nepriklausomai nuo teritorinio administracinio suskirstymo į savivaldybes. Panevėžio GMP stotis kaimyniniams rajonams liepos mėnesį pagelbėjo 25 kartus, pasvaliečiai – 8 kartus, biržiečiai – 5 kartus, kupiškėnai – 2 kartus.
Greitoji medicinos pagalba liepos mėnesį Panevėžio apskrityje iš viso kviesta 4144 kartus. Pirmąją liepos savaitę Panevėžio regioninė GMP dispečerinė priėmė 946 kvietimus, ketvirtąją mėnesio savaitę – 899. Biržų rajone liepą pagalbos kvietimų mažėjo: pirmą savaitę GMP paslaugų prireikė 120 biržiečių, ketvirtąją – 95. Centralizuota dispečerinė iš Pasvalio pirmąją liepos savaitę sulaukė 108 pagalbos skambučių, ketvirtąją – 86.
Prie centralizuotos dispečerinės delsiančio prisijungti Rokiškio rajono pagalbos skambučių dalis priimami Panevėžio regioninėje dispečerinėje ir yra peradresuojami atgal į Rokiškį. 36 tūkstančius gyventojų turintis Rokiškio rajonas kol kas verčiasi savarankiškai.
Kaip teigia V.Mitka, centralizavus GMP paslaugas Panevėžio apskrityje, sparčiai tobulinamas jų teikimas. Panevėžiečiai pirmieji šalyje centralizuotos dispečerinės darbui organizuoti panaudojo jau patikrintas praktikoje skaitmeninio ryšio priemones, veikiančias LR vidaus reikalų ministerijos TETRA tinkle bei Bendrojo pagalbos centro naudojamą programinę informacinę sistemą.
Kol kas įdiegta tik dalis sistemos. Vykdomas tolesnis vieningos sistemos diegimas, leisiantis tiesiog kompiuterio ekrane dispečeriui matyti skambinančiojo adresą, koordinates, bus galimybė automatiniu būdu užpildyti kvietimo formą, tuo palengvinant kvietimo priėmimą ir pagreitinant brigadų išsiuntimą, įranga leis nustatyti fiksuoto ar mobiliojo telefono numerį. Duomenys bus perduodami į GMP automobilyje sumontuotą modulį ir vairuotojas pagal pateiktas rekomendacijas galės pasirinkti optimaliausią maršrutą, kad kuo greičiau pasiektų asmenį, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba.
Kita sistemos dalis dispečeriui suteiks pagalbą, kaip valdyti konkrečią situaciją. „Ši sistemos dalis labai svarbi, nes dispečeris privalo akimirksniu įvertinti situaciją, patarti nelaimės ištiktam žmogui arba įvykio liudininkui. Pagalbos skambučius priimantys dispečeriai patiria milžinišką psichologinį krūvį, o specialiai parengta tvarka padeda jiems tinkamai sureaguoti į situaciją ir suteikti efektyvią pagalbą“, - kalbėjo Panevėžio GMP stoties vadovas.
Kaip teigia V.Mitka, GMP dispečerinių centralizavimas yra svarbus tuo, kad miesto teritorijoje padidinus vienos GMP brigados aptarnaujamų gyventojų skaičių iki 18 tūkst., kaime - iki 16 tūkst., savivaldybėse mažėja GMP brigadų ir atskiros savivaldybės greičiausiai nesugebėtų užtikrinti visų GMP brigadų atvykimo į įvykio vietą laiku.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa GMP paslaugas apmoka pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus normatyvus. Paskaičiuota, kad skiriamų lėšų Panevėžio mieste pakanka išlaikyti maždaug 6, Panevėžio rajone – beveik 3, Pasvalio ir Biržų rajonuose – beveik 2, Kupiškio rajone - kiek daugiau nei vienai, Rokiškio rajone – maždaug 2 GMP brigadoms. Kiek GMP brigadų išlaikyti, sprendžia kiekviena savivaldybė savarankiškai, tačiau šių brigadų kiekvienoje savivaldybėje turi būti ne mažiau kaip 2.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikia 3 regioninės dispečerinės: Vilniuje ir Šiauliuose - nuo metų pradžios, Panevėžyje - nuo liepos. Panevėžiečiai GMP dispečerinių tarnybų funkcijas perėmė iš Pasvalio, Biržų, Kupiškio bei Panevėžio rajonuose veikiančių sveikatos priežiūros centrų.
„Poreikis centralizuotai koordinuoti GMP paslaugas atsirado siekiant pacientams suteikti kaip galima kokybiškesnes greitosios medicinos pagalbos paslaugas bei būtinybė racionaliai naudoti sveikatos priežiūrai skiriamas biudžeto lėšas. Tikimasi, kad ši pertvarka padės sukurti vieningą, efektyvią ir šiuolaikišką greitosios medicinos pagalbos teikimo sistemą Panevėžio regione“, - sakė Vilius Mitka.
Pasak Panevėžio GMP stoties direktoriaus, kitose Europos šalyse veikia tik viena centralizuota dispečerinė, kuri koordinuoja visos šalies GMP brigadų darbą. Pavydžiui, Latvijoje tėra viena dispečerinė, Estijoje - trys, jos reorganizuojamos į dvi. Šis pozityvus procesas Lietuvoje dar tik prasideda.
