Kol kas kalbos negalią turintys žmonės, įvykus nelaimei, priversti prašyti aplinkinių pagalbos ir prašyti paskambinti specialiųjų tarnybų numeriais.
Reikia ir operatorių geranoriškumo
Projektas, pagal kurį Bendrajame pagalbos centre (BPC) turėjo būti įdiegta speciali programa, įstrigęs dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, dėl to, jog sutarties įsipareigojimų nevykdė konkursą laimėjusi ir šiuos darbus turėjusi atlikti įmonė, projekto įgyvendinimas iš viso buvo sustabdytas.
Kol kas naujos įmonės, kuri atliktų sistemos įdiegimo darbus, dar nėra. Tam visų pirma turi būti paskelbtas naujas viešojo paslaugos pirkimo konkursas.
Kaip lrytas.lt sakė BPC laikinai einantis viršininko pavaduotojo pareigas Liutauras Šinkūnas, kol kas didelio entuziazmo nemokamai teikti šias paslaugas nerodo ir šalies mobiliojo ryšio bendrovės.
Iki šiol nemokamai šias paslaugas tekti sutiko tik kompanija „Tele2“, o kiti du operatoriai savo verdikto nepateikė.
„Išties yra numatyta, kad skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą gyventojams turi būti nemokami. Tačiau niekur nėra pasakyta, kad turi būtis nemokamos ir trumposios žinutės. Tai priklauso tik nuo mobiliojo ryšio operatorių geranoriškumo“, - lrytas.lt sakė L.Šinkūnas.
Reikalinga duomenų bazė
Be to, tam, kad būtų įdiegta trumpųjų žinučių sistema, BPC privalo gauti visų šalies kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų duomenų bazę.
„Kol kas tokios duomenų bazės dar nėra, nors ją kurčiuosius vienijanti organizacija jau turėjo mums pateikti. Kiek žinau, kai kurie žmonės nenori pateikti savo asmens duomenų. Galbūt bandysime diegti elektroninę registravimosi sistemą, kad žmonės patys galėtų prisiregistruoti“, - sakė pašnekovas.
Duomenų bazė yra būtina. Jei tik paskelbti telefono numerį, juo pokštauti gali ir vaikai. Todėl būtina sukurti sistemą, pagal kurią į BPC trumposiomis žinutėmis galėtų kreiptis tik duomenų bazėje registruoti kalbos ar klausos negalią turintys žmonės. Tokia sistema veikia ir kitose šalyse.
Mažai kas moka gestų kalbą
Tuo tarpu kol stringa šios sistemos kūrimas, žmonės su tokia negalia nuolat priversti prašyti sveikųjų pagalbos.
Kaip lrytas.lt sakė Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovė Ieva Čereškaitė, įvykus nelaimei kurčiam žmogui itin sunku išsikviesti pagalbą ir dėl to, kad retas žmogus moka gestų kalbą.
„Todėl kurčiajam sunku pašyti pagalbos nepažįstamojo gatvėje. Su kurčiaisiais nesusidūrusius žmones gali bauginti gestų kalba ar kurčiojo balsas, kuris dėl klausos sutrikimo yra specifinis – labai aukšto ar žemo tembro.
Jei nelaimė yra netikėta ar sukrečianti, parašyti apie ją raštu taip pat yra labai sunku dėl emocijų – įsivaizduokite save tokioje situacijoje“, - aiškino pašnekovė.
Kalba ir apie video ryšį
I. Čereškaitės teigimu, kurtiesiems Lietuvoje turėtų būti sudarytos sąlygos išsikviesti pagalbą trumpąja žinute: „Skubiosios pagalbos operatorius turėtų būti apmokytas bendrauti su kurčiaisiais trumposiomis žinutėmis, pažinoti jų psichologiją ir gebėti nuraminti esant stresinei situacijai.
Ateityje norėtume, kad pagalbą kurtieji galėtų išsikviesti naudodami video ryšį. Tuomet operatorius turėtų mokėti gestų kalbą arba operatoriumi galėtų dirbti specialiai apmokytas kurčiasis“.
Neseniai Ispanijoje vyko tarptautinio projekto, skirto šiai problemai, baigiamoji konferencija.
„Dalyvavo ir Lietuvos atstovas iš kurčiųjų draugijos. Tai – projektas, skatinantis sudaryti sąlygas kurtiesiems išsikviesti skubią pagalbą.
Konferencijos dalyviai dalinosi patirtimi, kaip jų šalyje kurtieji gali tą padaryti. Europoje pagalbą kurčiasis gali išsikviesti įvairiais būdais: trumposiomis žinutėmis, video skambučiu ar naudojant realiojo laiko susirašinėjimą – tai sistema, veikianti panašiai kaip ,,Skype“ programa.
Deja, tarptautinėje konferencijoje Lietuva buvo pristatyta kaip šalis, kurioje skubiosios pagalbos trumpąja žinute kurtieji išsikviesti negali.
Tikimės, kad kurtiesiems bus kuo greičiau sudarytos sąlygos patiems išsikviesti skubiąją pagalbą, nelaukiant nelaimės, kuri paprastai Lietuvoje pagreitina biurokratinį darbą ir kitas procedūras“, - apgailestavo I. Čereškaitė.
