Šiuo metu šalyje gyvena 50 tūkst. žmonių, kuriems yra 25 metai. Tačiau 17-mečių tėra tik 40 tūkstančių. O dešimtmečių vaikų šalyje yra dar mažiau - tik 30 tūkstančių. Tai skelbia Statistikos departamento duomenys.
Tai – ne emigracijos pasekmė. Tiesiog vaikų prieš 10 metų gimė gerokai mažiau, nei prieš 25 metus.
Dirbančiųjų - vis mažiau
„Šie metai yra turbūt paskutiniai, kai darbo jėga Lietuvoje nesumažėjo. Vėliau jos bus vis mažiau. Šiuo metu žmonių trūksta universitetuose, po kelių metų jų trūks darbo rinkoje“, - mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Gimstamumas Lietuvoje vis dar neatsistatė iki sovietmečio lygio. 2009-2011 metais šalyje tūkstančiui gyventojų gimė 11 vaikų. Tai dvejais daugiau, nei gimdavo prieš dešimtmetį, tačiau vis dar mažiau, nei prieš dvidešimt metų.
„Todėl Lietuvoje darbo jėga nuolat mažės, naujų darbuotojų atsiras mažiau, nei į pensiją išeis žmonių, - sako N. Mačiulis. - Ši tendencija ypač sustiprės po kelerių metų, šio dešimtmečio viduryje. Nes tada dirbti pradės po Nepriklausomybės gimusi karta, o gimstamumas prieš dvidešimt metų staigiai nukrito ir dešimt metų nuolat mažėjo“.
Emigracija artimiausiu metu darbo jėgos ryškiau nebemažins, mano „Swedbank“, nes dalis emigrantų sugrįžta. Pasak analitiko, kai pradės trūkti darbuotojų, tai atlyginimai turės didėti. Tai gali paskatinti dalį emigrantų sugrįžti.
Jau dirbantiems žmonėms mažėjanti darbo jėga gal ir gera žinia. Kol nedarbo lygis aukštas, algos nedidėja. Kai nedarbo lygis sumažės dėl to, kad susitrauks darbo jėga, darbuotojų derybinė galia išaugs.
Galimos dvi alternatyvos
Tačiau visai šaliai, visai šalies ekonomikai prognozė, kad darbo jėga trauksis, negali būti gera. Nebent randama būdų, kaip traukimąsi kompensuoti investicijomis, inovatyviais darbo metodais.
"Svarbiausia, kad augant algoms didėtų ir našumas, tai bus iššūkis. Kitaip šalis praras konkurencingumą ir anksčiau ar vėliau ištiks tokia krizė, kaip 2009-aisiais“, - mano N. Mačiulis.
Jo nuomone, artėja momentas, kai šalies ir įmonių vadovams teks laužyti galvą, kur rasti daugiau darbuotojų. Šaltiniai du: arba reiks susigrąžinti lietuvius emigrantus, arba privilioti į Lietuvą atvykti žmones kitų šalių.
„Tikėtina, kad iš rytų šalių, - mano N. Mačiulis. - Tai gali būti sunku, nes požiūris į imigrantus Lietuvoje yra labai neigiamas, tikėtina, jis nespės pasikeisti“.
Pirmieji demografinę bangą pajunta universitetai. „Lietuvoje mažėjant abiturientų potencialiai mažės ir studentų.
Tai didelis iššūkis aukštosioms mokykloms. Tos, kurios nepasinaudos galimybėmis persitvarkyti, gali neturėti kitos išeities kaip jungtis su kitomis aukštosiomis ar bent sujungti dalį veiklų“, - portalui lrytas.lt sakė Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Tuštėjančias auditorijas universitetai pildys ieškodami užsienio studentų bei mokindami vyresnius žmones.
„Dalis aukštųjų stengiasi naudotis galimybėmis ir atnaujinti studijų programas, adaptuoti jas nelietuviakalbiams ir ne iš Lietuvos kilusiems studentams. Studijų programų atnaujinimui ir pritaikymui dėstyti užsienio kalba iš viso skirta 26,5 mln. litų“, - tikslina N. Putinaitė.
Mokinti vyresnius žmones aukštosios mokyklos dar nesiveržia, tačiau pirmi bandymai jau yra. Tuo labiau, kad šiam tikslui galima gauti Europos Sąjungos fondų pinigų.
„Šiuo metu nuspręsta finansuoti 18 perkvalifikavimo programų, bendras biudžetas – virš 17 mln. litų“, - sakė N. Putinaitė.
