Kariškiai ištisą parą stebi, kas vyksta Lietuvos oro erdvėje. Jie mato lėktuvo modelį, maršrutą, skrydžio greitį ir aukštį.
Tačiau net labai tobula karinė technika nėra visagalė. Centro darbuotojai nepastebėjo vadinamojo „meškiukų“ reiso, kai du švedai nedideliu lėktuvu kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, o vėliau kaimyninėje šalyje išbarstė gausybę pliušinių meškiukų.
Panašus atvejis nutiko ir 2003-iaisiais. Tąkart kariškiai aiškino, kad nepastebėti nedidelio orlaivio tam tikromis aplinkybėmis yra normalus dalykas.
Lankytojams užtrenkė duris
Prieš dešimtmetį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai į Oro erdvės kontrolės centrą mielai kviesdavo tiek žurnalistus, tiek garbingus svečius iš užsienio. Dar iki draudimo spėjau apsilankyti su fotografu ir pasižvalgyti po šį išskirtinį objektą.
Lietuvai įstojus į NATO karinis statinys tapo slaptas, todėl į vidų gali patekti labai mažai grupei priklausantys žmonės, turintys teisę susipažinti su slapta informacija.
Apskritimo formos statinį storomis gelžbetonio sienomis maždaug prieš tris dešimtmečius pastatė sovietų kariai, kuriems prieš 20 metų teko išsikraustyti iš Lietuvos.
1999-aisiais veiklą pradėjęs Oro erdvės kontrolės centras buvo aprūpintas moderniausiais įrenginiais, pagamintais JAV bendrovėje „Lockheed-Martin“.
Jau tuomet jis visiškai atitiko NATO standartus ir buvo integruotas į bendrą sistemą, kai Lietuva tapo šios organizacijos nare. Centrui įrengti buvo išleista 100 mln. JAV dolerių.
Skrydį galima stebėti ir namuose
Dalis pastato yra po žeme, jį dengia storas žemės sluoksnis. Pagrindinė centro patalpa - didelė salė, kurioje ištisą parą budi kariai. Jie naudojasi asmeniniais kompiuteriais, o visas Lietuvos oro erdvės vaizdas pateikiamas dideliame ekrane.
Jame matyti judantys taškai - tai virš Lietuvos skrendantys orlaiviai. Prieš dešimtmetį tokiu būdu mėgautis skrydžiu atrodė nerealus dalykas bet kuriam aviacijos mėgėjui.
Šiuo metu yra sukurta mėgėjiškų interneto tinklapių, kurių lankytojai net sėdėdami sodyboje po egle gali gauti gausybę informacijos apie virš galvos praskrendantį lėktuvą.
Pasirinkus kitą tinklalapį galima išgirsti pilotų pokalbius radijo ryšiu su skrydžių dispečeriais. Mėgėjiškuose tinklalapiuose nematyti tik naikintuvų skrydžių.
Nors visi civiliniai ir kariniai orlaiviai automatiškai turi pasiųsti į centrą visus svarbiausius skrydžio duomenis, nesklandumų išvengti nepavyksta.
Štai tuomet kariškiams jau tenka rimtai paplušėti mėginant išsiaiškinti, koks orlaivis kirto sieną ir koks yra jo kelionės tikslas.
Prasprūdo į kaimyninę šalį
Karinių oro pajėgų (KOP) vadas Edvardas Mažeikis pranešė, kad liepos 4-ąją radarai labai trumpai fiksavo meškiukus gabenusių Švedijos piliečių skrydį į Baltarusiją. Panašių pavyzdžių būta ir anksčiau.
2003 metų kovo 29-osios vakarą 24 metų pilotas Tadas Valkauskas sportiniu keturviečiu lėktuvu „Wilga-35A“ pakilo prie sodybos Prienų rajone, netoli Balbieriškio.
Prieniškis negrįžo namo, todėl tyrėjai jau kitą dieną pradėjo piloto ir lėktuvo paiešką.
Peržiūrėję tos dienos įrašus Oro erdvės kontrolės centro specialistai apie tokį skrydį nerado jokių duomenų. T.Valkausko skrydžio neužfiksavo ir civilinės aviacijos dispečeriai.
Jaunuolio likimas paaiškėjo tik po 6 metų, kai medžiotojai lėktuvo nuolaužas ir kelių kūnų likučius aptiko nuošalioje pelkėje netoli Gardino (Baltarusija).
Tyrėjai nustatė, kad T. Valkauskas sutiko iš Baltarusijos į Lenkiją nugabenti 3 nelegalus iš Indijos.
Profesionalus pilotas žinojo apie grėsmę būti užfiksuotam, skrido labai mažame aukštyje ir turbūt kliudė medžių viršūnes. Pilotas ir trys jo keleiviai žuvo.
Plyšiai - net ir tankiame rėtyje
Aviacijos specialistai vieningi: kad ir kaip gerai būtų saugoma oro erdvė, visada lieka galimybių prasprūsti nepastebėtam.
Maži privatūs lėktuvai, kurių atspindimoji geba yra labai menka, sukelia daug rūpesčių aviacijos dispečeriams visame pasaulyje. Skirtumas tas, kad Lietuvoje jų skraido dar palyginti nedaug.
Jeigu lėktuvas skrenda labai mažame aukštyje miškingoje ar kalvotoje vietovėje, jis kurį laiką bus nematomas.
Net labai sumanaus piloto valdomas lėktuvas ilgai taip slapstytis negali ir kažkada atsiranda dispečerių kompiuterių ekranuose.
Kai orlaivis bent trumpam pasirodo dispečerių kompiuterių ekranuose, jau galima gauti svarbių žinių apie jo judėjimo kryptį, o ištikus nelaimei - suteikti informacijos gelbėtojams. ˙
