Kariškiai ištisą parą stebi, kas vyksta Lietuvos oro erdvėje. Jie mato
lėktuvo modelį, maršrutą, skrydžio greitį ir aukštį.
Tačiau net labai tobula karinė technika nėra visagalė. Centro
darbuotojai nepastebėjo vadinamojo „meškiukų“ reiso, kai du švedai
nedideliu lėktuvu kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, o vėliau
kaimyninėje šalyje išbarstė gausybę pliušinių meškiukų.
Panašus atvejis nutiko ir 2003-iaisiais. Tąkart kariškiai aiškino, kad
nepastebėti nedidelio orlaivio tam tikromis aplinkybėmis yra normalus
dalykas.
Lankytojams užtrenkė duris
Prieš dešimtmetį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai į Oro
erdvės kontrolės centrą mielai kviesdavo tiek žurnalistus, tiek
garbingus svečius iš užsienio. Dar iki draudimo spėjau apsilankyti su fotografu ir pasižvalgyti po šį išskirtinį objektą.
Lietuvai įstojus į NATO karinis statinys tapo slaptas, todėl į vidų
gali patekti labai mažai grupei priklausantys žmonės, turintys teisę
susipažinti su slapta informacija.
Apskritimo formos statinį storomis gelžbetonio sienomis maždaug prieš
tris dešimtmečius pastatė sovietų kariai, kuriems prieš 20 metų teko
išsikraustyti iš Lietuvos.
1999-aisiais veiklą pradėjęs Oro erdvės kontrolės centras buvo
aprūpintas moderniausiais įrenginiais, pagamintais JAV bendrovėje
„Lockheed-Martin“.
Jau tuomet jis visiškai atitiko NATO standartus ir buvo integruotas į
bendrą sistemą, kai Lietuva tapo šios organizacijos nare. Centrui
įrengti buvo išleista 100 mln. JAV dolerių.
Skrydį galima stebėti ir namuose
Dalis pastato yra po žeme, jį dengia storas žemės sluoksnis. Pagrindinė
centro patalpa - didelė salė, kurioje ištisą parą budi kariai. Jie
naudojasi asmeniniais kompiuteriais, o visas Lietuvos oro erdvės vaizdas
pateikiamas dideliame ekrane.
Jame matyti judantys taškai - tai virš Lietuvos skrendantys orlaiviai.
Prieš dešimtmetį tokiu būdu mėgautis skrydžiu atrodė nerealus dalykas
bet kuriam aviacijos mėgėjui.
Šiuo metu yra sukurta mėgėjiškų interneto tinklapių, kurių lankytojai
net sėdėdami sodyboje po egle gali gauti gausybę informacijos apie virš
galvos praskrendantį lėktuvą.
Pasirinkus kitą tinklalapį galima išgirsti pilotų pokalbius radijo ryšiu
su skrydžių dispečeriais. Mėgėjiškuose tinklalapiuose nematyti tik
naikintuvų skrydžių.
Nors visi civiliniai ir kariniai orlaiviai automatiškai turi pasiųsti į
centrą visus svarbiausius skrydžio duomenis, nesklandumų išvengti
nepavyksta.
Štai tuomet kariškiams jau tenka rimtai paplušėti mėginant išsiaiškinti,
koks orlaivis kirto sieną ir koks yra jo kelionės tikslas.
Prasprūdo į kaimyninę šalį
Karinių oro pajėgų (KOP) vadas Edvardas Mažeikis pranešė, kad liepos
4-ąją radarai labai trumpai fiksavo meškiukus gabenusių Švedijos
piliečių skrydį į Baltarusiją. Panašių pavyzdžių būta ir anksčiau.
2003 metų kovo 29-osios vakarą 24 metų pilotas Tadas Valkauskas
sportiniu keturviečiu lėktuvu „Wilga-35A“ pakilo prie sodybos Prienų
rajone, netoli Balbieriškio.
Prieniškis negrįžo namo, todėl tyrėjai jau kitą dieną pradėjo piloto ir
lėktuvo paiešką.
Peržiūrėję tos dienos įrašus Oro erdvės kontrolės centro specialistai
apie tokį skrydį nerado jokių duomenų. T.Valkausko skrydžio neužfiksavo
ir civilinės aviacijos dispečeriai.
Jaunuolio likimas paaiškėjo tik po 6 metų, kai medžiotojai lėktuvo
nuolaužas ir kelių kūnų likučius aptiko nuošalioje pelkėje netoli
Gardino (Baltarusija).
Tyrėjai nustatė, kad T. Valkauskas sutiko iš Baltarusijos į Lenkiją
nugabenti 3 nelegalus iš Indijos.
Profesionalus pilotas žinojo apie grėsmę būti užfiksuotam, skrido labai
mažame aukštyje ir turbūt kliudė medžių viršūnes. Pilotas ir trys jo
keleiviai žuvo.
Plyšiai - net ir tankiame rėtyje
Aviacijos specialistai vieningi: kad ir kaip gerai būtų saugoma oro erdvė,
visada lieka galimybių prasprūsti nepastebėtam.
Maži privatūs lėktuvai, kurių atspindimoji geba yra labai menka, sukelia
daug rūpesčių aviacijos dispečeriams visame pasaulyje. Skirtumas tas,
kad Lietuvoje jų skraido dar palyginti nedaug.
Jeigu lėktuvas skrenda labai mažame aukštyje miškingoje ar kalvotoje
vietovėje, jis kurį laiką bus nematomas.
Net labai sumanaus piloto valdomas lėktuvas ilgai taip slapstytis negali
ir kažkada atsiranda dispečerių kompiuterių ekranuose.
Kai orlaivis bent trumpam pasirodo dispečerių kompiuterių ekranuose, jau
galima gauti svarbių žinių apie jo judėjimo kryptį, o ištikus nelaimei
- suteikti informacijos gelbėtojams.
˙