Taip interviu lrytas.lt kalbėjo Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu. Jo nuomone, euro zonos problemų pasekmes jau netrukus pajus ir Lietuva. Pokalbis su komisaru - apie jos galimą poveikį, mokesčius ir kitus iš Briuselio geriau matomus reikalus.
- Ar sutinkate su prezidente Dalia Grybauskaite, kuri tvirtina, kad Lietuvos kryptimi juda antroji sunkmečio banga?
- Lietuva Europoje vis dar yra energetinė sala, bet ji nėra ekonominė sala. Ji labai giliai integruota, tad dabartinė padėtis euro zonoje Lietuvą neišvengiamai veikia. Ekonomikos augimas šalyje lėtėja keletą ketvirčių iš eilės, viena to priežasčių – sumažėjusi paklausa euro zonos valstybėse.
Manau, kad ta antroji banga tikrai nebus tokia didelė, kaip 2008 metais, nes sąlygos jau kitos. Šalis pastaraisiais metais atkūrė konkurencingumą. Krizė būtų gilesnė tokiu atveju, jei politikai priimtų visiškai populistinius sprendimus, kurie prasilenktų su ekonomine logika.
Šiuo metu nėra galimybės atsipalaiduoti, dalinti nerealius pažadus smarkiai mažinti mokesčius, didinti atlyginimus ir pensijas. Makroekonominė politika turi likti pragmatiška ir pakankamai griežta. O šalies vadovai turi akylai stebėti padėtį visoje Europos Sąjungoje ir, jei ji dar pablogėtų, imtis žingsnių.
- Lietuvos Vyriausybė deklaravo tikslą 2014-aisiais įsivesti eurą. Ar euro zona sutiktų krizės metu priimti naujas nares?
- Priėmimo taisyklės nėra pasikeitę. Aiškus pavyzdys, kad jos veikia, yra Estija, ji į euro zoną priimta jau vykstant krizei. Manau, tokios pačios sąlygos bus taikomos ir kitoms šalims.
Sprendžiant, ar priimti naujas šalis, ypatingai svarbiu faktoriumi bus kriterijų eurui įvesti tvarumas. Nepakaks vieną mėnesį įvykdyti infliacijos rodiklį, jei bus tikimasi, kad jis tuoj pašoks aukštyn. Svarbu, kad matytųsi akivaizdi infliacijos mažėjimo tendencija.
- Kokią prognozuojate euro zonos ateitį po keleto metų – ar iš jos pasitrauks Graikija, galbūt kitos valstybės?
- Manau, kad euro zona tikrai sugebės susitvarkyti su iškilusiais sunkumais. Situacija vis dar labai sudėtinga, bet tai, kas daroma, duoda tam tikrą pagrindą optimizmui, kad būtinos reformos bus įgyvendintos ir šios šalys atstatys savo gebėjimą skolintis tarptautinėse rinkose.
Tai demonstruoja turbūt beprecendentiniai pokyčiai euro zonoje, kurie jau įvyko per pastaruosius porą metų. Pasiekta susitarimų, kurie ateityje padėtų užkirsti kelią tokiai krizei, kaip dabar. Ši krizė pademonstravo, kad neužtenka vien pinigų sąjungos, būtina ir gilesnė integracija. Mano supratimu, jau yra bendras susitarimas, kad reikia žengti šiuo keliu.
Dabar esminė problema - kaip išbristi iš dabartinės situacijos.
Šalims, kurios atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje, yra sukurtas paramos mechanizmas. Tai solidarumo išraiška. Bet iš šių šalių reikalaujama ir atsakomybės, nes pagalba negali tęstis amžinai. Šalys narės privalo įgyvendinti būtinas reformas, kad ilgainiui sugebėtų grįžti į tarptautines kapitalo rinkas. Tai jau sugebėjo padaryti Airija, sėkmingai reformas įgyvendina Portugalija.
Be abejo, problematiškiausia šalis yra Graikija. Stebuklų nebūna, kai ekonomikoje dideli disbalansai, reikia griebtis struktūrinių reformų biudžetui subalansuoti. Tam, kad rinkos vėl pasitikėtų šalimi.
- Lietuvos įmonių „persikėlimas“ į Olandiją, Kiprą mokesčių lengvatų tikslais neretai yra vertinamas kaip priekaištas šaliai, kad mokesčiai joje per dideli. Ką pasiūlytumėte, kad tokių „persikėlimų“ mažėtų?
- Esu susipažinęs su visų Europos Sąjungos valstybių mokesčių sistemomis. Galiu pasakyti tvirtai – Lietuva laikytina mažų mokesčių šalimi. Lietuva taiko mažus pelno, gyventojų pajamų mokesčius palyginti su daugeliu ES valstybių, kiti mokesčiai irgi nėra didesni. Nemanau, kad visų mokesčių dydis turėtų būti priežastis kelti savo veiklą į vieną ar kitą valstybę.
Visoje Europos Sąjungoje susiduriama su „agresyviu mokesčių planavimu“: bandoma pelną perkelti ten, kur jis mažiausiai apmokestinamas. Arba siekiama išnaudoti neatitikimus tarp šalių mokestinių sistemų. Europos Komisija mano, kad tai netoleruotina, todėl dar šįmet siūlys, kaip kovoti. Nes dėl tokio „planavimo“ valstybės praranda pajamas, tai spaudžia jų viešuosius finansus.
Beje, Lietuvoje ir biudžeto išlaidos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Manau, būtina sutarti, ar viešas sektorius bus prastai finansuojamas, teikiantis nepakankamos kokybės paslaugas, ar sieksime, kad jos būtų kokybiškos. O tam reikėtų daugiau pajamų.
- Europos Komisijoje esate atsakingas už kovą su „šešėliu“. Kaip vertinate pastangas jį mažinti Lietuvoje?
- Šešėlis Lietuvoje didelis, rezervų ji mažinti tikrai yra. Pagal mūsų vertinimus, Lietuva yra trečioje vietoje Europos Sąjungoje pagal šešėlį.
Lietuvoje šešėlis pastaraisiais metais mažėja akcizinių prekių kontrabanda. Bet didele problema lieka darbo užmokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio slėpimas. Lietuva galėtų imtis griežtesnių priemonių tam išspręsti.
Akcizai Lietuvoje negalės sumažėti, nes bet kokie mokestiniai sprendimai Europos Sąjungoje turi būti priimti vienbalsiai. O daugelis Europos Sąjungos valstybių niekada nesutiktų, kad jie būtų sumažinti. Ne vien dėl fiskalinių priežasčių. Tabako akcizas yra ir sveikatos politika, nes didesnė rūkalų kaina yra viena iš atgrasančių priemonių.
Dirbame kitomis kryptimis. Stipriname sienų apsaugą. Taip pat deramės su kaimyninėmis valstybėmis dėl jų akcizų politikos, kad akcizai artėtų prie ES minimalių dydžių. Jau sutarta su Ukraina, Moldova, deramės su Rusija.
Kaimynės nori glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga, o tai nėra vien nauda gilinant prekybinius ryšius, integruojantis į Europos Sąjungos vidaus rinką. Turi būti stengiamasi ir suvienodinti tas sritis, kurios nuo Lietuvos ir visos Europos Sąjungos smarkiai skiriasi. Kaimynai tai puikiai supranta.
- Lietuvoje nemažai aistrų dėl siūlomų išmokų iš 2014-2020 metų ES biudžeto. Ypač piktinamasi dėl nedidelio Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo, mažėjančių sanglaudų fondų paramos lėšų. Kokios mūsų galimybės išsiderėti daugiau pinigų?
- Šiuo metu yra pats derybų įkarštis. Lietuva, kiek žinau, aktyviai derasi, bet derybos nėra lengvos.
Sunku tikėtis, kad 2014-2020 metų biudžetui bus skirta daugiau lėšų, nei projekte pasiūlė Europos Komisija. Priešingai, kai kurios valstybės, tos, kurios daugiausia moka į biudžetą, siūlo dar labiau sumažinti biudžetą. Norima nubraukti 100 mlrd. eurų per septynerius metus.
Lietuvos sėkmė priklauso nuo to, ar jai pavyks susiderėti perskirstyti pinigus esamuose rėmuose. Man sunku prognozuoti, ar tokios derybos bus sėkmingos.
Dabartiniame Europos Komisijos pasiūlytame biudžeto projekte Lietuvai skaudūs klausimai – išmokos žemės ūkiui, parama Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, taip pat sanglaudos fondai.
Suprantu lūkesčius žemdirbių, kurie siekia, kad išmokos įvairiose ES šalyse susilygintų. Bet tai reiškia, kad išmokos turėtų mažėti valstybėse, kurios jų gauna daugiausia. Rasti kompromisą be galo sudėtinga. Europos Komisija laiko, kad dabartinis siūlymas yra aukso vidurys.
Rezultatas dėl lėšų Ignalinos elektrinei priklausys nuo Lietuvos sugebėjimo derėtis. Biudžetas ribotas, surasti papildomų lėšų galima tik jei kažkur kitur jis sumažėtų. Vilnius turėtų derėtis su kitomis 26 valstybėmis dėl galimo kompromiso. Sėkmė ar nesėkmė pasimatys turbūt tik paskutiniu derybų momentu.
Sanglaudos fondų lėšos gali padidėti. Kitus septynerius metus bus viršutinė riba, kiek šalis gali gauti šių fondų. Pradinis pasiūlymas apribotas 2,5 proc. vidaus produkto, dabar yra galimybė padidinti iki 2,9 proc. ar 2,99 procento. Bet šiandien būtų per anksti pasakyti, kad taip ir bus.
