Lietuvių sprendimas referendume neturės įtakos „Hitachi“ planams

Aštuntą kartą Lietuvoje viešintis Japonijos korporacijos „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu portalui lrytas.lt sakė, kad jo kompanija Lietuvoje sutiktų dirbti net jei spalį kartu su Seimo rinkimais vyksiantis referendumas būtų nepalankus atominės elektrinės projektui. „Hitachi“ skaičiavimai rodo, kad Visagino atominės elektrinės elektra bus konkurencinga Skandinavijos šalių „Nord Pool“ biržoje.

„Visagino atominė elektrinė dirbs bendroje „Nord Pool“ elektros rinkoje. Todėl svarbu, kad jos elektra būtų konkurencinga būtent šitoje rinkoje. Tam skiriame didžiausią dėmesį“, - sakė „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu.<br>J. Stacevičius
„Visagino atominė elektrinė dirbs bendroje „Nord Pool“ elektros rinkoje. Todėl svarbu, kad jos elektra būtų konkurencinga būtent šitoje rinkoje. Tam skiriame didžiausią dėmesį“, - sakė „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu.<br>J. Stacevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Sytas

Aug 17, 2012, 12:02 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 7:58 AM

Jis taip pat įsitikinęs: jei Europos Sąjunga įvertintų, kad Lietuvai tiekiama elektra iš Rusijos yra gaminama tokiose pat elektrinėse, kaip veikusi Ignalinoje, Briuselis galėtų imtis riboti jos importą. Pavyzdžiui, didesniais mokesčiais ar kitomis priemonėmis.

„Puikiai žinome, kad Ignalinos atominės elektrinės atveju ES sprendimas buvo, kad ji ne pati saugiausia. Todėl nuspręsta uždaryti abu jos blokus. Jei ES taip pat įvertintų Rusijos ar kitų šalių elektrines, kurios tiekia elektros energiją į Europą, gali būti taikomas toks modelis“, - sakė M. Hanyu.

- Kiek kainuos pastatyti elektrinę, kiek kainuos elektra šioje elektrinėje? Kodėl manoma, kad, įvertinus jos statybų išlaidas, elektra bus konkurencinga?

- Apytiksliai statybų kaštai jau yra žinomi. O derybos šiuo metu vis dar vyksta būtent todėl, kad būtų galima konkrečiau įvardinti, kokia bus elektrinės kaina.

Išlaidos elektrinės statyboms lems, kokia bus elektros savikaina ir koks bus elektrinės konkurencingumas. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad šis projektas yra konkurencingas.

- Kada yra tikimasi pasirašyti koncesijos ir akcininkų sutartis elektrinei statyti?

- Mūsų tikslas – įkurti projekto kompaniją spalio arba lapkričio mėnesį. Po projekto kompanijos įkūrimo prasidėtų inžinerijos, pirkimo ir statybos (angl „engineering, procurement and construction“ - red.) darbų etapas

Toks yra mūsų tikslas. Mes negalime pasakyti, kad spalio ar lapkričio mėnesį tai tikrai įvyks. Tačiau, kaip žinoma, spalį bus rinkimai į Seimą. Mes norėtume, kad sutartis būtų pasirašyta prieš pat rinkimus arba išsyk po jų. Taigi maždaug tame laikotarpyje.

Kodėl tiek užtruko pasirengimas? Lietuva ir „Hitachi“ ilgai ir detaliai nagrinėjo visus rūpimus klausimus, tačiau su Latvijos ir Estijos kompanijomis dar reikia išsamesnių derybų. Reikia išsiaiškinti visus jiems galbūt nerimą keliančius klausimus, kad paskui, pasirašius sutartis, nereikėtų grįžti atgal.

Siekiame, kad su Latvijos ir Estijos energetikos kompanijomis nuolatos vyktų dalykiniai pokalbiai, vienas jų ketvirtadienį vyks Taline. Tikimės, kad procesas po truputį toliau judės į priekį.

- Dar tikitės, kad dar prisijungs ir Lenkija?

- „Hitachi“ pozicija yra tokia: mes sveikintumėme, jei Lenkija sugrįžtų prie derybų stalo. Nes atsiradus papildomam investuotojui susitrauktų kiekvieno iš dalyvių elektrinės akcijų dalis, kartu atitinkamai sumažėtų jų rizika.

-  Kaip elgtumėtės, jei pasirodytų, kad dauguma žmonių referendume pasisakė prieš elektrinę?

- Kalbant apie referendumą, negaliu įvertinti, ar sprendimas bus neigiamas ar teigiamas. Galimi įvairūs aspektai. Tačiau mes, „Hitachi“, esame pasirengę bet kuriuo atveju projektą tęsti toliau. Todėl jei po rinkimų ir po referendumo rezultatų Lietuvos Vyriausybės ir kiti projekto partneriai išsakys norą toliau tęsti projektą, mes pasirengę jame dalyvauti.

- Kokia dalis pinigų elektrinei statyti bus skirta jos akcininkų, kokią dalį tikimasi pasiskolinti? Kokios paskolų elektrinei palūkanos padėtų turėti pelningai veikiančią elektrinę?

- Finansavimo modelis yra klausimas, dėl kurio šiuo metu deramės su partneriais. Bet kuriuo atveju „Hitachi“ yra pasirengusi atlikti savo įnašą – tai 20 proc. projekto vertės.

Projektui skolins JAV bei Europos bankai, taip pat bus Japonijos vyriausybinės agentūros paskolos. Be jokios abejonės, projekto konkurencingumą vertiname atsižvelgiant į palūkanų kaštus. Bet šiuo momentu galime pasakyti tik tiek.

- Lietuvos apylinkėse planuojama statyti atominę elektrinę ne tik Visagine, bet ir Kaliningrado srityje, Baltarusijoje. Kiek rimtai vertinate šiuos planus? Ar yra vietos rinkoje visoms šioms elektrinėms?

- Kaip privačios kompanijos atstovas nenorėčiau komentuoti Rusijos ir Baltarusijos sprendimų statyti atomines elektrines. Tai tiesiog šių šalių sprendimas.

Tačiau mes suprantame ir suvokiame, kad Visagino atominės elektrinės projektas yra svarbus Baltijos šalių energetiniam saugumui užtikrinti. Mes manome, kad svarbiausia – tai, kad elektrinė dirbs bendroje „Nord Pool“ elektros rinkoje. Todėl svarbu, kad Visagino atominės elektrinės elektra būtų konkurencinga būtent šitoje rinkoje. Tam skiriame didžiausią dėmesį.

Todėl statybos kaštus vertiname ypatingai kruopščiai, nagrinėjame, kokios bus galimybės parduoti elektrą. Stengiamės tam, kad šis projektas būtų konkurencingas ir ekonomiškai pagrįstas.

- Šiuo metu Lietuva didžiąją dalį elektros perka iš Rusijos, jos kaina yra palyginti nedidelė. Lietuvos politikai svarsto jog, kadangi Rusijos elektrinėms nėra keliami tokie reikalavimai, kaip Europos Sąjungos elektrinėms, tai jų turėtų būti apmokestinama ar kitaip ribojama. Kaip tai vertinate?

- Kokių priemonių imtis, turi spręsti Europos Sąjunga.

Puikiai žinome, kad Ignalinos atominės elektrinės atveju Europos Sąjungos sprendimas buvo, kad ji ne pati saugiausia. Todėl nuspręsta uždaryti abu jos blokus. Jei ES  taip pat įvertintų Rusijos ar kitų šalių elektrines, kurios tiekia elektros energiją į Europą, gali būti taikomas toks modelis. Tačiau tai ES sprendimas vienai ar kitai elektrinei, atsižvelgiant į saugumo lygį ar kitus bendrus klausimus. Tai vienas iš įmanomų sprendimo būdų.

Atominių elektrinių gamybos kaina labai priklauso nuo to, kada ji buvo pastatyta. Jei statybų išlaidos jau atsipirkę, tai gamyba gerokai atpinga.

- Kur, be atominės elektrinės statybų, „Hitachi“ gali veikti Lietuvoje?

- Korporacija yra didelė, joje 900 kompanijų. Mes galime pasiūlyti platų veiklos spektrą, tačiau planai priklauso kiekvienos šalies vyriausybių sprendimų. Ypač susijusių su infrastruktūros plėtra, pavyzdžiui, elektros infrastruktūra.

Kalbant apie atominę elektrinę, labai svarbus aspektas yra vietinių tiekėjų grandinė. Tai įtakoja statybos kainą ir kitus klausimus. Labai svarbu, kad į projektą įsitrauktų vietos verslas.

- „Hitachi“ elektrines planuoja statyti ne tik Visagine, bet ir Lenkijoje, Suomijoje. Kur matote geriausią perspektyvą?

- Didžiausią dėmesį „Hitachi“ skiria Lietuvos projektui. Lenkijoje ir Suomijoje iniciatyvą rodo JAV kompanija „General Electric“ (GE), ji prisiima ir didžiąją atsakomybės dalį.Atominės energetikos sektoriuje „Hitachi“ ir GE yra sudariusi aljansą.

Kiek „Hitachi“ vienu metu gali statyti atominių elektrinių? Sprendžiant iš patirties, tuo pačiu metu galime vystyti daugiau nei du projektus. Tokie mūsų techniniai bei žmogiškieji pajėgumai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.