Kairiajame Nemuno krante tarp Vytauto Didžiojo tilto ir Kauno vakarinio lanksto esanti teritorija nuo seno vadinama Marvele, pakrikštyta čia tekančio to paties pavadinimo upelio garbei.
Šiose žemėse žmonės nuo seniausių laikų gyveno sėsliai ir augino žirgus. Tai liudija atrastas didžiausias Baltijos šalyse kapinynas ir ne vieną dešimtmetį veikiantis žirgynas.
Marvelės gyventojai tvirtina, kad sėsliai tebegyvena ir šiandien. Jų iš namų neišginė net Kauno vandenvalos įmonė, iš kurios sklinda nuotekų smarvė.
Aleksoto seniūnijai priklausantys Marvelės gyventojai šiemet nusprendė vienytis. Įkūrė bendruomenę, išrinko seniūnaitę ir kylančias problemas ketina spręsti patys.
Civilizacijos nereikia
Marvelėje šiuo metu gyvena 1 tūkstantis kauniečių.
Žmonės įsikūrę sodybiniuose namuose palei pagrindinę 2,5 kilometrų besitęsiančią Marvelės gatvę ir atokiau – Marvelės upelio šlaituose, kur įkurtas Kamšos botaninis-zoologinis draustinis.
Marvelėje yra visos miesto komunikacijos – vandentiekis, kanalizacija, centrinio šildymo trasos ir dujotiekis.
Tačiau teritorijos seniūnaitė Stefa Račkauskienė sakė, kad prie komunikacijų neprisijungę apie 30 procentų gyventojų. Jie naudojasi vietiniais šuliniais, kanalizacija, patys šildosi namus.
Marvelėje veikia dvi maisto prekių parduotuvės. Žmonės kuria ir savo verslus, daugiausia remontuoja automobilius. Yra ir siuvykla bei kitos kelios smulkios įmonės. Darbo randa ir keiksnojamose dviejose didelėse čia veikiančiose įmonėse – „Autokaustoje“ bei „Kauno vandenyse“.
Girdi aplinkkelio triukšmą
Prie pagrindinės gatvės įsikūrę žmonės sakė, kad jiems čia gyventi tapo ramiau, kai buvo įrengtas aplinkkelis. Anksčiau per Marvelę nuolat riedėdavo sunkiasvoriai automobiliai, kėlę triukšmą ir pavojų gyventojams.
2008 tiesiant magistralę „Via Baltica“ įrengtas ir pagrindinę teritorijos gatvę nuošalyje palikęs aplinkkelis. Judraus eismo problema išnyko.
Tačiau gyventojai skundėsi, kad triukšmas vis tiek trikdo jų miegą. Mat aplinkkeliu lekiančių automobilių triukšmas atsimuša į Marvelės upelio šlaitus. Jo aidas atsklinda į Marvelės gatvės gyventojų namus.
Serga „nepagydoma liga“
Nuo pagrindinės gatvės pasukęs į bet kurią kairėje pusėje esančią gatvelę patenki tarsi į mažąją Šveicariją. Žmonės namus pasistatę kalvotoje ir labai žalioje teritorijoje. Per daugelio kiemus bėga Marvelės upelis.
Ne visos sodybos sutvarkytos idealiai. Dalis jų apleistos, namai seni, neatnaujinti. Tačiau yra ir labai puikių kampelių. Vienas tokių – Vidmanto Žarino namas. Teritorija aplink namą tviska švara, idealiai nupjauta veja, auga gėlės. Per kiemą bėgančio Marvelės upelio krantai sukultūrinti. Čia vyras su šeima ilsisi medinėje pavėsinėje.
Tačiau akį labiausiai traukia viso kiemo pakraščiuose sustatyti narvai. Vyras serga „nepagydoma liga“ – yra paukštininkas.
„Paukščiai – viso gyvenimo pomėgis, galima sakyti – liga“, – šypsojosi kaunietis.
V.Žarinas augina 200 įvairių veislių dekoratyvinių balandžių, 20 įvairiaspalvių fazanų. Apie miniatiūrinį zoologijos sodą žino visi vietos gyventojai. Jie pamatyti retų paukščių atveda savo vaikus.
Upelį pavykdavo padegti
V.Žarinas Marvelėje gimė ir užaugo. Vyras tvirtino, kad niekada nekilo mintis pakeisti gyvenamąją vietą.
„Labiausiai gyvenimą čia vertinu dėl nepaprastai gražios gamtos. Ypač gera čia tapo, kai mieste sumažėjo gamyklų. Dabar švarus ir upelis, kuriuo sovietmečiu plaukdavo atliekos. Vandens paviršių, kuris būdavo tarsi padengtas žibalu, net sugebėdavome padegti“, – pasakojo V.Žarinas.
Jis gyvena atokiai nuo „Kauno vandenims“ priklausančios miesto vandenvalos įmonės nuotekų valymo įrenginių, todėl blogo kvapo nejaučia.
Labiau nerimą jam ir kaimynams kelia nuo Marvelės upelio šlaitų bėgančios nuotekos.
Kenkia sodininkų nuotekos
Su problemomis dėl vandens ir kanalizacijos nuotekų susiduria prie pat Marvelės šlaitų, ilgoje vingiuotoje Kybartų gatvėje, gyvenančios šeimos.
Sergejus Zotovas ir Valdas Šalucha, paklausti, kas jiems kartina gyvenimą Marvelėje, kaipmat nuvedė prie šlaitų. Vyrai aiškino, kad ant jų įsikūrusios sodininkų bendrijos.
„Ten nėra nei lietaus, nei kanalizacijų nuotekų sistemos. Todėl ir gamtos, ir žmonių vanduo teka šlaitu“, – pasakojo vyrai.
Kai kurie vešlaus šlaito medžiai nudžiūvę. Gyventojai spėja, jog augmenijai kenkia sodininkų pilamos fekalijos.
Lietaus vanduo taip pat ardo šlaitą, užpila žvyruotą gatvę, užlieja gyventojų kiemus. Gyventojams tenka braidyti po purvą ne tik pavasarį polaidžio metu, bet ir lietingą vasarą.
Baiminasi šlaitų griūties
Marvelės seniūnaitė S.Račkauskienė teigė, kad su panašia problema susiduria ir Gelgaudiškių gatvės gyventojai. Ši gatvė yra prie šlaito, ant kurio kuriasi Kauno rajonui priklausančių Noreikiškių gyventojai.
Nauji pastatai kurdinami per arti skardžio pakraščio, todėl kelia pavojų šlaitams ir apačioje įsikūrusiems Marvelės gyventojams.
„Baisu, kad šlaitai dėl suardyto dirvožemio ir pastatų svorio neimtų slinkti. Naujose statybvietėse nepaklota ir lietaus nuotekų kanalizacija. Dėl šių nuotekų Marvelės gyventojai taip pat kenčia“, – pasakojo S.Račkauskienė.
Kadangi Marvelė priklauso miestui, o Noreikiškės – Kauno rajonui, problemą turėtų spręsti abi valdžios. Seniūnaitė tvirtino pažadų gerinti padėtį girdėjusi ne kartą, tačiau pokyčių – jokių.
Surentė milžinišką tvorą
Su nuotekomis kovoja Marvelės gatvės pradžioje gyvenantys kauniečiai. Toliau gyvenantys žmonės skundžiasi dėl dviejų didelių įmonių keliamų problemų.
2001 metais „Autokausta“ įsigijo buvusią betono mišinių gamyklą ir aktyviai čia dirba.
Stengdamasi gyventojus apsaugoti nuo triukšmo ir dulkių gamykla 2009 metais pastatė didžiausią tvorą Kaune. Betoninis 9 metrų aukščio ir 150 metrų ilgio statinys atrodo bauginamai.
Išorinė kažkada juoda buvusi siena dabar apsilupinėjusi, apšiurusi.
Greta tvoros gyvenanti Angelė Baltrušaitienė tvirtino, kad konstrukcija nesulaiko visų dulkių ir triukšmo.
„Įmonė savo teritoriją bando laistyti, kad kiltų kuo mažiau dulkių. Tačiau iš įmonės ir į ją nuolat kursuoja sunkvežimiai. Jie taip pat kelia dulkes ir niokoja gatvę“, – skundėsi moteris.
Artėja nemaloni data
Marvelės pavadinimas kauniečiams jau yra tapęs smarvės sinonimu. Ją dažnai jaučia aplinkkeliu važiuojantys ir kone kasdien kenčia greta Kauno nuotekų valymo įrenginių gyvenantys žmonės.
Statyti Kauno vandenvalos įmonę pradėta 1991 metais. 1999 metais įrengti mechaninio valymo įrenginiai. 2008 metais paleisti biologinio vandens valymo įrenginiai. Tačiau juos pastačius, blogas kvapas, kaip buvo žadėta, neišnyko.
Abiejų nuotekų valymo įrenginiai pradėjo veikti skirtingais metais, tačiau tą pačią dieną – rugsėjo 16-ąją.
„Tą dieną galėtume kelti gedulo vėliavas“, – karčiai sakė greta vandenvalos įmonės gyvenanti Virginija Katkevičienė.
Gyventojai tvirtino, kad blogas kvapas dažniausiai pasklinda rytais ir vakarais. Tada atidaryti langų ir durų niekas nesiryžta.
„Smarvė pasklinda tada, kai žmonės aktyviai pradeda naudotis vandentiekiu, kanalizacija. Taip pat, kai iš Kauno nuotekų valyklos išgabenamas kanalizacijos dumblas, kurio kasdien susikaupia 40 tonų. Manome, kad tvaikas sklinda dėl pasenusių įmonės filtrų. Dėl blogo kvapo naikinimo nuolat kalbamės su įmonės vadovybe. Tačiau ji mus ne visada išgirsta“, – sakė Marvelės seniūnaitė.
Naujai idėjai priešinasi
Šį pavasarį Marvelės gyventojai iš „Kauno vandenų“ išgirdo dar vieną bauginamą žinią.
Kovo viduryje įmonės vadovai Aleksoto seniūnijos gyventojams pristatė naują projektą. Marvelėje norima kaupti ir perdirbti nuotekų valykloje susidariusį kanalizacinį dumblą. Vandenvalos teritorijoje žadama statyti 40 tonų dumblo džiovinimo įrenginius ir granulių kaupimo aikšteles.
Projektą ketina įgyvendinti vokiečių kompanija „Meyer and John“. Teigiama, kad dumblo granulių gamyba bus bekvapė. Tvirtinama, jog vykdant šį projektą būtų pakeisti ir vandenvalos filtrai. Anksčiau jų pakeisti neva neįmanoma. Projektą ketinama pradėti jau kitais metais.
„Žmonės pažadais apie bekvapes technologijas buvo maitinami ir prieš statant biologinių valymo įrenginių nuotekų valyklą. Tai nepasitvirtino. Jaučiamės apgauti ir naujam projektui priešinamės“, – tvirtino S.Račkauskienė.
Nori pramoginės prieplaukos
Per pastaruosius kelerius metus Marvelėje gyventojų sumažėjo 500. Tačiau palikti namus juos esą paskatino ne smarvė, o ekonominė krizė. Dauguma žmonių emigravo į užsienį.
„Mūsų bendruomenė tvirta. Žmonės čia gyvena iš kartos į kartą. Atsiranda ir naujakurių, statomi kotedžai“, – tvirtino Marvelės senbuvė V.Katkevičienė.
Šiemet birželio 27-ąją Marvelės gyventojai įsteigė bendruomenę. Jos aktyvistai su seniūnaite ketina imtis žygių dėl dar vieno gyventojams nerimą keliančio projekto.
„Nemuno pakrantėje turime puikią aikštelę. Ten renkasi jaunimas, norime įkurti sporto po atviru dangumi kompleksą. Tačiau greta prieplauką ketina statyti Lietuvos vidaus vandenų kelių direkcija. Jie nori įkurti pramoninę prieplauką, pakrantę užgriozdinti kranais“, – pasakojo S.Račkauskienė.
Prieplaukos detalusis planas jau parengtas. Tačiau gyventojai mano, kad gražioje vietoje protingiau būtų įkurti pramoginiams laivams skirtą uostą. Tai būtų maloniau vietos žmonėms ir turistams.
Savo pasiūlymus gyventojai dar šį mėnesį ketina išdėstyti direkcijos vadovams.
Joja požeminiu tuneliu
Kol kuriami planai, kaip pagyvinti Marvelės žmonių laisvalaikį, vietos jaunimas pramogų randa žirgyne.
„Dabar žirgyne garsių sportininkų nepamatysi. Jie renkasi geresnes bazes, dažnai treniruojasi užsienyje.
Žirgyne vyksta daugiausia komercinė veikla“, – sakė viena iš čia dirbančių verslininkių Rima Naudžiūtė.
Moteris yra įsteigusi įmonę, iš savivaldybės nuomojasi žirgyno patalpas, kuriose laiko 13 savo žirgų. Tokių verslininkų žirgyne susitelkę ne vienas. Ristūnais noriai jodinėja pramogauti mėgstantys įvairaus amžiaus kauniečiai. Juos už tam tikrą mokestį gali prižiūrėti treneriai.
Savo žirgus Marvelėje laiko ir turtingi kauniečiai.
Pajodinėti galima ne tik manieže. Daugelis mėgsta nurisnoti iki Nemuno. 2008 metais, pastačius Kauno aplinkkelį ir transporto žiedą, perjoti per jį ir patekti prie upės pasidarė sudėtinga.
Todėl Marvelė tapo vienintele šalyje vieta, turinčia tunelį žirgams. Po aplinkkeliu buvo pastatytas 2,5 metrų aukščio ir 4 metrų pločio požeminis tunelis. Dabar nujoti prie Nemuno Marvelės raiteliams patogu ir saugu.
Dvaro istorija – tragiška
Marvelės vardas pirmą kartą paminėtas 1514 m. Manoma, kad XVI amžiuje čia pradėta statyti dvarvietė. Dvaras ilgus šimtmečius keitė šeimininkus. Priklausė vokiečiams, rusams, lenkams.
1920 metais dvare buvo įkurta Marvos maro stotis. Mūsų mokslininkų pastangomis galvijų maro plitimas į Lietuvą iš Rusijos buvo sustabdytas ir stotis 1924 metais panaikinta.
Dvaro rūmus ir 80 ha žemės įsigijo Petras Maikauskas. Čia mėgdavo lankytis žinomi žmonės, pats prezidentas Antanas Smetona.
1930 metais dalyje pastatų įkurta senelių prieglauda, Valstybinis kurčnebylių institutas. Antrojo pasaulinio karo metu veikė ligoninė, po karo – vaikų namai. Nuo 1961 metų dvarvietėje tvarkėsi Lietuvos žemės ūkio akademija.
Nykti dvaras pradėjo, kai šalia 1991 metais pradėta statyti miesto vandenvalos įmonė. Teritorija pateko į įmonės sanitarinę zoną, buvo iškeltos čia gyvenusios šeimos.
Pastatų komplekso neprireikė nei „Kauno vandenims“, nei savivaldybei, nei galimiems savininkams. Nesaugomame pastate įsikūrė landynė, kilo gaisras.
Pagrindinio dvaro pastato nebėra. Išlikę tik keli dvarvietei priklausę ūkiniai statiniai.
Rado žmonių ir žirgų palaikų
Marvelėje esantis kapinynas – didžiausias Baltijos šalyse. Jame žmonės buvo laidojami nuo II iki XII amžiaus. Kapinynas atspindi baltų laidojimo papročių kaitą – nuo kūnų užkasimo iki jų deginimo.
Aptikta 1 tūkst. 500 kapaviečių ir nemažai ritualinių apeigų vietų.
Taip pat rasta 300 žirgų kapų. Tai didžiausias šių gyvūnų kapinynas Lietuvoje.
Manoma, kad ties Marvele galėjo egzistuoti gyvenvietė, kurioje gyveno apie 40 žmonių. Nustatyta, kad prieš 2 tūkst. metų čia buvo kalvota vieta, telkšojo pelkynai.
