Ne vienus metus laužomos ietys, ar reikalingos korepetitorių paslaugos.
Privatūs mokytojai tikina, kad su jų pagalba užkaišomos mokinių žinių spragos. Oponentai aiškina, kad visko galima išmokti bendrojo lavinimo mokykloje – reikia tik įdėti daugiau pastangų, tad tėvams neverta švaistyti pinigų vėjais.
Kol abi pusės ginčijasi, šis verslas klesti ir atrodo, kad paklausa nemažėja.
Šiemet Švietimo ir mokslo ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, korepetitorių paslaugomis naudojasi 34 proc. moksleivių. Tyrimo metu buvo apklausti 1042 aukštesnių klasių mokiniai.
Privatūs mokymo centrai tikina, kad jų paslaugomis naudojasi apie pusę, o gal net daugiau baigiamųjų klasių mokinių.
Mokinių gretos pagausės
Net patys tėvai supranta, kad neretu atveju moka ne tiek už savo vaikų įgyjamas žinias, kiek už psichologinio saugumo jausmą.
Ramybės pamatus dažnam vaikui ar tėvui išklibina laukiantys baigiamieji egzaminai.
Privatūs mokytojai nedvejoja: šiemet būsimųjų abiturientų, žinių spragas kaišančių su korepetitoriais, gretas papildys ir dešimtokai, kurių laukia privalomieji egzaminai.
Pernai pas korepetitorius keliskart per savaitę skubėjo ir aštuntokai – jie vylėsi, kad privatūs mokytojai padės jiems įstoti į gimnaziją.
Privačiai dėstančių mokytojų uždarbį greičiausiai padidins ir rusų ar lenkų šeimos, kurių atžaloms, lankančioms nelietuviškas mokyklas, ilgainiui teks laikyti egzaminus lietuvių kalba.
Per mėnesį – kelios šimtinės
Korepetitorių paslaugų paklausa didesnė didmiesčiuose, mat čia ir pasiūla didesnė, ir tėvų piniginės kur kas pilnesnės.
Populiariausios – anglų bei lietuvių kalbų ir matematikos pamokos. Dažnas abiturientas renkasi ir privačias istorijos, chemijos, fizikos pamokas.
Mokymo centrai 45 minučių šių dalykų pamoką yra įvertinę 12,5–15 litų, tad pusantros valandos atsieina nuo 25 litų.
„Papildomai mokytis vieną kartą per savaitę reiškia nepamiršti to, ką išmokai.
O norint efektyvesnio mokymosi reikėtų papildomai mokytis bent tris valandas per savaitę”, – sakė mokymo centro „Kalba.lt” atstovas Rytis Jurkėnas.
50 litų per savaitę, 200 litų – per mėnesį. Neretai abiturientai papildomai mokosi kelių disciplinų, dažniausiai – dviejų, tad tėvų išlaidos per mėnesį siekia 400 ir daugiau litų.
Neretai anglų kalbos pamokos būna brangesnės už kitų disciplinų.
Spragas lopė ir penktokas
„Bendrojo lavinimo mokyklos mokytojai yra profesionalūs, tačiau jie nėra pajėgūs užlopyti mokinio žinių spragų, kurių atsirado, tarkim, kai vaikas sirgo ar dėl kitokių priežasčių. Juolab jei klasėje – 25 mokiniai. Tuo ir užsiima korepetitoriai”, – aiškino R.Jurkėnas.
Jo atstovaujamame mokymo centre daugiausia mokosi abiturientai, beveik visi be išlygų gerina anglų kalbos žinias.
Dažniausiai, be šios užsienio kalbos, jie semiasi ir antrojo dalyko žinių – matematikos, istorijos, chemijos ar fizikos. Paklausi ir rusų kalba.
Pernai prie abiturientų prisidėjo ir aštuntokai. Juos į mokymo centrą atginė noras įstoti į gimnaziją.
„Kalba.lt” korepetitoriams teko dirbti ir su penktoku. Pradinėje mokykloje buvęs geras mokinys nuėjęs į bendrojo lavinimo mokyklą pasijuto esąs nemokša.
„Taip nutiko dėl nesuderintų mokymo programų.
Korepetitorių užduotis – atrasti žinių spragas ir jas užkamšyti, o tik tada eiti toliau”, – aiškino R.Jurkėnas.
Konkurencija – vis didesnė
„Privačių pamokų paklausa neslūgsta. Didelė ir konkurencija. Orientuojamės į abiturientus, tačiau ketiname pasiūlyti paslaugas ir dešimtokams”, – kalbėjo Kaune įsikūrusio mokymo centro „Lector Pro” vadybininkė Edita.
12 procentų šio centro lankytojų vienu metu mokosi dviejų disciplinų. Pernai pedagogus apstulbino smarkiai išaugusi chemijos pamokų paklausa.
Dažniausiai papildomai mokytis vaikus leidžia didesnes nei vidutines pajamas gaunantys tėvai.
„Juk neretai vaiko mokslams reikia atiduoti po kelis šimtus litų per mėnesį. O jei jis mokosi kelių dalykų, išlaidos dar labiau išauga”, – kalbėjo pedagogė.
Vaistas ar maistas?
„Dažnu atveju tėvai korepetitoriams moka už psichologinio saugumo jausmą. Vaikui reikia mažiau valios, kai šalia suaugęs žmogus – korepetitorius, kuris motyvuoja mokytis. Tačiau realiai dėl to rezultatas nebūna geresnis”, – įsitikinęs švietimo viceministras Vaidas Bacys.
Jo žiniomis, daugelis 100-ukus per valstybinius egzaminus pelniusių abiturientų privačių pamokų nelankė – jiems pakako tų žinių, kurias įgijo gimnazijoje.
„Sunku patikėti, kad tie patys mokytojai mokykloje blogai išaiškina dalyką, o per privačias pamokas – gerai.
Gerai yra pasakęs vienas mokytojas ekspertas: anksčiau privačios pamokos buvo kaip vaistas, o dabar kaip maistas.
Protingiau būtų už tuos pinigus nupirkti vaikams knygų, bilietą į muziejų arba leisti sportuoti”, – mano V.Bacys.
Tačiau jis sutiko, kad kartais privačios pamokos tampa išsigelbėjimu tiems jaunuoliams, kurie tinginiavo mokykloje ir nori bent kiek pasitempti prieš mokslo metų pabaigą.
Pedagogus ir giria, ir jiems priekaištauja
Švietimo ir mokslo ministerijos tyrimo duomenimis, 66 proc. vidurinės mokyklos 11–12 arba gimnazijos 3–4 klasių mokinių korepetitorių paslaugomis nesinaudoja.
Tyrėjai klausė, kiek mokytojų mokiniai gali pavadinti pasiaukojusiais savo profesijai. Daugumą tokiais laiko 26 proc. apklaustųjų, 57 proc. pasiaukojusiais vadina kelis mokytojus. Nė vieno atsidavusio savo darbui nesutiko 4 proc. mokinių.
59 proc. apklaustųjų mano, kad pedagogams stinga pedagogikos, psichologijos žinių, o 17 proc. abejoja ir pedagogų mokomojo dalyko žiniomis. Tačiau 75 proc. mokinių įsitikinę, kad jų mokytojai gali juos tinkamai parengti egzaminams.
Į klausimą, kas labiausiai trukdo gerai panaudoti pamokų mokykloje laiką, 45 proc. apklaustųjų atsakė, kad tolesniam gyvenimui nereikalingi dalykai ir temos, įtrauktos į ugdymo programą. 40 proc. mokinių kliūva nuobodus, formalus, susidomėjimo neskatinantis mokytojų darbas.
Koją pakišo finansinė padėtis
Dar viena tėvų išlaidų eilutė – būreliai ar sporto treniruotės. Piešimo, muzikos, šokių, krepšinio būreliai atsieina daugmaž 60–200 litų per mėnesį.
Švietimo ir mokslo ministerija planavo, kad nuo šių metų sausio ši našta tėvams turėtų palengvėti, – ketinta įvesti neformaliojo ugdymo krepšelį. Tai pinigų suma, kuri, kaip ir mokinio krepšelis, turėtų keliauti paskui mokinį.
„Mokyklose vaikams būreliai kartais būna ne tokie įdomūs, o kartais tiesiog norisi pakeisti aplinką, tad už šiuos pinigus vaikas galėtų lankyti būrelį kitur”, – aiškino švietimo viceministras V.Bacys.
Planuota, kad neformaliajam ugdymui vaikui būtų skiriama 100 litų per mėnesį.
Kol kas toks projektas, finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, diegiamas 4 savivaldybėse – Panevėžio miesto ir rajono, Klaipėdos ir Anykščių rajonų. Kada jis bus išplėtotas visoje šalyje, nežinia.
„Kol kas šio plano atsisakyta dėl finansinės padėties”, – sakė viceministras.
