Rusijos įtaka pasireiškia per Baltijos šalių regiono energetinę priklausomybę. Ši yra Sovietmečio pasekmė, kuomet egzistavo glaudi SSRS šalių tarpusavio priklausomybė energetikos sektoriuje. Tad nenuostabu, kad Rusija siekia išlaikyti savo interesus šalyse, kurios po 1991 metų tapo Rusijos tranzito koridoriais naftos produktų eksportui į Europą.
Baltijos šalių šiandieninė problematika bei didelė dalis Rusijos turimos įtakos šiose šalyse yra Sovietų Sąjungos palikimas bei Baltijos šalių vyriausybių nesugebėjimas sumažinti šią priklausomybę po 1990 metų.
Nors ir įprasta, kad užsienio šalys pasitelkia švelnias poveikio priemones, lobizmą ar ekonominę politiką savo interesų atstovavimui, Baltijos šalių atveju Rusijos naudojami įtakos darymo būdai pažeidžia svarbius nacionalinio suvereniteto interesus, o Maskvos turimas „švelnaus poveikio priemonių” suvokimas skiriasi nuo įprasto Vakarų šalyse.
Rusijos naudojamos taktinės priemonės (naftos sektoriaus sankcijos, dujų sektoriaus izoliacija ir Vakarų šalių kompanijų atkalbinėjimas nuo investavimo į Baltijos šalių energetikos projektus) priešingai nei Vakaruose, tarnauja tam, kad skaldytų, o ne vienytų, tam, kad sukeltų baimę, o ne teiktų saugumą. Esant tokioms aplinkybėms, natūralu, jog Baltijos šalyse tikima, kad esminis Rusijos interesas yra mažinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Be to, tai apsunkina mūsų gebėjimą atskirti, kur baigiasi Rusijos teisėti, ir prasideda neteisėti veiksmai.
Ateityje galima tikėtis ir Rusijos turimos įtakos potvynių, ir atoslūgių. Rusijos įtaka kinta su globaliomis permainomis, jos pačios ekonomine padėtimi bei Baltijos šalių vidaus sąlygomis. Pavyzdžiui, ką tik praūžusios ekonominės krizės metu Rusiją ir jos įtaką teigiamai vertino didesnė dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, nei 2000-aisiais ir vėliau, kai Baltijos šalyse buvo stebimas spartus ekonominis augimas, įkvėptas įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą.
Visgi Baltijos šalyse egzistuojanti korupcija ir polinkis pasiduoti išorės spaudimui yra ir Rusijos pastangų, ir vietinių sąlygų - daugybės mažų bei silpnų valdžios siekiančių partijų, fragmentiškos politinės sistemos, komercializuotos politikos, vargano reguliavimo mechanizmo, institucinio silpnumo ir įtakingos rusų mažumos – rezultatas.
Ateityje, jeigu Baltijos šalys sugebės įgyvendinti planuojamus projektus, tokius kaip regioninis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Estijoje ar Latvijoje, terminalas Klaipėdoje, dujų saugykla Syderiuose, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, dujų jungtis su Lenkija bei Visagino atominė elektrinė, Baltijos šalių energetinis saugumas bus ryškiai pagerintas, o energetinės priklausomybės nuo Rusijos pasekmės - sumažintos.
Tačiau apie šiuos projektus yra diskutuojama nuo 1990-ųjų ir jie toli gražu nėra įgyvendinti. Lietuvoje, nors pastaraisiais metais ir matomas tam tikras proveržis, artėjantys rinkimai bei ateinanti nauja vyriausybė gali atidėti projektų vykdymą.
Agnia Grigas - Baranauskaitė yra Ramiojo vandenyno Tarptautinės politikos tarybos narė, ji bendradarbiauja su Londono „Chatham House” ir Oksfordo Energetikos studijų institutu. Jos studija „Rusijos įtaka Baltijos šalims: palikimas, prievarta ir švelnios jėgos demonstravimas” yra „Chatham House” tyrimų projekto „Rusijos įtakos užsienyje tikslai ir priemonės” dalis.
