Tokią akciją pats laikas skelbti šilumos gamintojams. Dar pavasarį sutrimitavęs apie naują šilumos ūkio reformą ministras nutilo. Tad telieka spėlioti.
Neprakalbina A. Sekmoko nei šilumos vartotojai, nei gamintojai, nei žurnalistai. Tyli kaip uola. Sakė, pasitars su visais ir jau tada kels revoliucijos vėliavą.
Bet kol kas tariasi tik su savimi ir energetikos specialistais iš advokatų kontorų.
Net iš atostogų sugrįžusiam A. Kubiliui tenka spėlioti, ką jo bendražygis kurpia.
Tačiau šią savaitę ir premjeras nuleido rankas – greitų permainų ir rezultatų šilumos ūkyje tikėtis neverta.
Būkite optimistai, tai tikrai sumažins šildymo kainas.
Taip skamba A.Sekmoko pažadas. Jau ketvirtas per ketverius metus.
Vis dėlto kalbama, kad revoliucija įvyks iki Seimo rinkimų. Taigi radiatorių įkaitinimo išvakarėse. Lažybų kontoros turėtų užkibti: spės ar nespės ministras? Bus ar nebus revoliucija?
Tiktai dar nežinoma, kas su kuo ir kaip kariaus, nes dar nėra pertvarkos plano. Tiesa, slapčiausios reformos du punktai jau paaiškėjo – šilumos trasas valdys kažkas kitas, greičiausiai valstybė, o vasarą vandenį, ko gero, šildysime elektriniais boileriais.
Dėl pastarųjų aišku – reikia pakelti smunkantį elektros vartojimą.
Nori praustis? Pirk daugiau elektros. Žiūrėk, bus kuo pasididžiuoti prieš atominės elektrinės kūrėją „Hitachi”. O niekšeliai šilumininkai bus išvaryti atostogų.
Kebliau ministrui bus išsisukti su šilumos trasomis. Jeigu per šalčius jas perims valstybė, avarijas Vilniaus centre irgi teks jai valdyti.
Nors, tiesą sakant, varginti A. Sekmoko tokiais klausimais neverta. Juk girdėjome – revoliucija įvyks iki rinkimų. O po jų – nors nauji tvanai.
