Tokį kvietimą Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstrom- Ruin perdavė krašto apsaugos viceministrui Vytautui Umbrasui. Penktadienį apie tai pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Tai itin svarbus Lietuvos kariuomenei projektas, suteiksiantis galimybę prisijungti prie vieno iš pamatinių Europos Sąjungos operacinių pajėgumų“, – sakė V. Umbrasas.
Pasak viceministro, Lietuvos dalyvavimas Šiaurės šalių kovinėje grupėje ne tik prisidės prie europinių greitojo reagavimo pajėgumų didinimo, bet ir sustiprins regioninį Šiaurės ir Baltijos šalių gynybinį bendradarbiavimą.
Šioje kovinėje grupėje be Lietuvos ir Švedijos taip pat planuoja dalyvauti Norvegija, Suomija, Airija ir Estija.
Planuojama, kad Šiaurės šalių kovinė grupė budės pirmąjį 2015 metų pusmetį. Grupė jau yra budėjusi pirmąjį 2008 ir 2011 metų pusmetį. Ji yra laikoma viena iš geriausiai sukomplektuotų kovinių grupių ES.
Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės. Tokį vienetą sudaro iki 2 tūkst. karių.
2010 metų pirmąjį pusmetį Lietuva dalyvavo bendroje Lenkijos, Vokietijos, Slovakijos, Lietuvos ir Latvijos ES kovinėje grupėje.
Taip pat 2011 metų pirmąjį pusmetį budėjusiai Nyderlandų, Vokietijos, Suomijos, Austrijos ir Lietuvos kovinei grupei buvo skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos vienetas.
2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva dalyvaus Jungtinės Karalystės vadovaujamoje kovinėje grupėje kartu su švedais ir latviais. Lietuva Jungtinės Karalystės vadovaujami kovinei grupei planuoja skirti pėstininkų kuopą.
