Aišku, brangs ir visa paukštiena. Mat kylančios šiųmečių pašarinių grūdų kainos stulbina apskritai visus jų vartotojus, juolab paukštininkus. Tikėtina, kad šalies paukštynams skolų našta tik sunkės.
Nekonkurencingi...
Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidento Vytauto Tėvelio, prekiniai paukštininkystės ūkiai laiko per 2,4 mln. dedeklių, kurios šį pusmetį sudėjo 324 mln. kiaušinių, arba 50 mln. daugiau, palyginti su pernykščiu laikotarpiu. Nors dedeklės naujuose narvuose jaučiasi geriau, tačiau jų dėslumas toks pat, o gamyba išaugo kai kuriems paukštynams pasistačius naujų tvartų ir perorganizavus veiklą.
„Iš dvylikos ES šalių, nevykdžiusių rekonstrukcijų, iki liepos 31 d. susitvarkė tik dvi: Latvija ir Bulgarija. Nors EK žada imtis atitinkamų sankcijų, nemanau, kad tai įvyks greitu laiku,– įsitikinęs V. Tėvelis.– O štai Lietuvos paukštininkams po europinio tvartų remonto problemų tik padaugėjo: bankams reikia grąžinti skolas, tad rekonstrukcijoms investuotos lėšos kiekvienam paukštynui atsipirks skirtingai. Finansinę sėkmę nulems produkcijos savikaina ir kiaušinių supirkimo kainos, dėl ko paukštynų tarpusavio konkurencija stiprėja.“
LPA prezidentas, apibūdindamas realizacijos situaciją, teigė, jog vietinėje rinkoje kol kas erdviau. Viena – Vievio paukštyne gamyba atkuriama pamažu, antra – lenkiškais kiaušiniais prekiaujama nebent turguose. Mat dėl rekonstrukcijų gamyba mažėjo, o kiaušiniai irgi brango. Tačiau europinėje rinkoje mes esame nekonkurencingi, nes tenka lygiuotis su tais, kuriems gamybos sąlygos daug palankesnės.
Rūpestis - pašariniai grūdai
Kiaušinių kainų šuolį lėmė ne tik išlaidos rekonstrukcijoms, bet jau pernai pradėjusi brangti energetika bei lesalai. Tačiau dabartinės pašarinių grūdų kainos gąsdina visus šalies paukštininkus. Palyginti su pernykščiu tuo pačiu laikotarpiu, grūdai pabrango 20–30 proc., nepriklausomai nuo kokybės, nes Amerikoje, Rusijoje ir Ukrainoje metai ne itin derlingi. Pasak LPA prezidento V. Tėvelio, šalies žemdirbių užauginti grūdai cirkuliuoja pasaulinėje rinkoje, nebeliko valstybinio rezervo, ir ne visi produkcijos gamintojai gali jų įsigyti ilgesniam laikui. Šį pavasarį paukštynai grūdų ieškojo vos ne su žiburiu, tikėtina, kad tas pats bus ir kitąmet.
ŽŪB „Ginkūnų paukštynas“ direktorės Nijolės Kavaliauskienės teigimu, kiaušiniai pagal dabartinę lesalų kainą – per pigūs. Sojų rupiniai kainuoja apie 2 tūkst., o kainavo 800–900 Lt/t, saulėgrąžų rupiniai nuo 300–500 pabrango iki 1 tūkst. Lt/ t. O kur dar šiųmečių grūdų kaina?
UAB „Mažeikių rugelis“ direktorius Gintautas Šmaižys tvirtina, kad vietinėje rinkoje prekybininkai už kiaušinių dešimtuką moka apie 2,2–2,5 litų. „Skubėdami rekonstruoti tvartus, likome „išdurti“, nes lėšų investuota daug, o kada jos atsipirks – neaišku. Kiaušinių savikaina padidėjo 30–35 proc. (palyginti su nerekonstruotų paukštynų produkcijos savikaina) ir beveik prilygta realizacinėms kainoms, – piktinasi G. Šmaižys. – Be to, esame priversti metams nusipirkti reikiamą grūdų kiekį, nes paskui jų nelieka. Grūdais apsirūpinti reikia ir pinigų, ir saugyklų.“
Pasak direktoriaus, dabar valdininkams tik vienas rūpestis – kuo daugiau tų grūdų eksportuoti. Pavasarį tie patys grūdai perkami iš kitur, vežami atgal ir mokama už juos gerokai brangiau. Brangsta maisto produktai ir tai daroma mūsų pačių rankomis. Kas uždirba valgytojų sąskaita? – Kas išveža ir atveža. Ekonominės prognozės nėra, nes niekas nesidomi, kiek grūdų reikės vietinės produkcijos gamintojams.
Brangs šlaunelės ir krūtinėlės
LPA duomenimis, prekiniuose paukštynuose auginama apie 42 mln. broilerių ir pagaminama apie 95 tūkst. t mėsos (gyvojo svorio) kasmet. Tiek kiaušiniams, tiek paukštienai (kalakutienai irgi) pagaminti reikia apie 340 tūkst. t pašarų.
Pasak AB „Kaišiadorių paukštynas“ generalinio direktoriaus Mindaugo Juknos, grūdų ir pašarų kainos visada turėjo įtakos produkcijos savikainai. Dėl sausros kai kuriose šalyse atitinkamų pašarų kainos yra didžiausios per pastaruosius kelerius metus, nes pasaulinėje rinkoje jaučiamas grūdų bei pašarų stygius.
Kadangi paukštienos mėsos savikainoje pašarams tenka 60–70 proc., o jų sudėtyje net 40–50 proc. užima kviečiai ir kukurūzai, be to, pabrango sojų ir saulėgrąžų rupiniai, tad vidutiniškai pašarų kaina pakilo 20–30 proc. Nors „Kaišiadorių paukštynas“ yra ekonomiškai stipriausios Lietuvoje įmonių grupės „KG Group“ narys, bet pašarus iš AB „Kauno grūdai“ perka rinkos kainomis.
Ne geriau gyvena ir kalakutų augintojai. Antai Vladas Baltuonis (Kretingos r.) sako, jog 10 tūkst. mėsinių kalakutų ferma didelio pelno neatneša. Kadangi patys augina javus, paprasčiau būtų parduoti grūdus. „Iš tikrųjų nepigu auginti kalakutus ir pusiau ekologiškus javus. Pašarų metams reikia apie 1000 t ir jie paukštienos savikainoje užima 70–80 proc. Galiu drąsiai teigti, jog šalyje paukštininkystės plėtra neskatinama“, – įsitikinęs kalakutų augintojas.
UAB „Arvi kalakutų fermos“ direktorius Rolandas Kavaliauskas sako, kad kasmet įmonėje užauga per 320 tūkst. kalakutų, o pašarų jiems užauginti sunaudoja iki 14 tūkst. t. Grūdus perka beveik kasdien, nes didesnių kiekių neturi kur laikyti. „Jų kainos keičiasi ir esama situacija mums gana nepalanki, nes nėra grūdų atsargų fondo. Šalyje gyvulininkystės ir paukštininkystės nebeliko, nes ir ES paramos skiriama per mažai, – tvirtina direktorius. – Produkcijos savikaina didėja dėl įvairių priežasčių, bet didžiausią įtaką turi lesalai. Paukštienos gamyba tampa nuostolinga ir neatsitiktinai Lenkijoje net 60 proc. smulkiųjų ūkių kalakutus pjauna.“
Taigi, ar brangs šlaunelės bei krūtinėlės, klausti nebereikia.
Grūdų atsargoms kaupti nėra sąlygų
Kombinuotųjų pašarų ir premiksų verslo gaminamą produkciją naudoja didžiausi Lietuvoje Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai, kurie kartu su AB „Kauno Grūdais“ sudaro didžiausią ir ekonomiškai stipriausią Lietuvoje šios srities įmonių grupę – „KG Group“. „Kauno grūdai“ pašarų pagamina 260 tūkst. t per metus ir sunaudoja apie 160 tūkst. t įvairių grūdų (didžiausią dalį sudaro kviečiai). Gamybinei veiklai reikia apie 232 tūkst. t grūdų metams, tačiau iš anksto visas kiekis nesuperkamas, nes turimi elevatoriai talpina apie 170 tūkst. t. „KG Group“ įmonių grupės valdybos pirmininko Tautvydo Barščio nuomone, grūdų pardavėjai ir perdirbėjai vadovaujasi pasaulinės rinkos kainomis. Lietuvos rinka per maža, kad galėtų diktuoti savo sąlygas.
AB „Kretingos grūdai“ rinkodaros direktorė Jūratė Budrienė sakė, jog įmonėje gaminamų lesalų ir pašarų savikainą pakels jau dabar pabrangę grūdai. Tačiau yra sąlygų šiems grūdams pigti, nes jų kokybė dėl orų nuolat prastėja. „Per mėnesį pašarams pagaminti reikia iki 3 tūks. t įvairių grūdų, tačiau juos perkame kas mėnesį, – aiškina J. Budrienė. – Pavasarį grūdai pabrango apie 30 proc., tad pašarinių grūdų rezervas vietiniams gamintojams būtų didelė finansinė paspirtis.“
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto GAPŠIO komentaras:
„Vietiniams gamintojams kaupti žaliavos fondus – sovietmečio įprotis. Kai aukštos grūdų kainos – uždrausti eksportą (kaip prieš dvejus metus padarė Rusija) yra nelogiška. Reikia žinoti, kad eksportuojami maistiniai kviečiai, o Lietuvoje lieka kaip tik pašariniai grūdai. Kad jų neliks, kai derlius bus apie 4 mln. t. grūdų, neįtikėtina, nes vidaus poreikiams reikia per 1 mln. t pašarinių ir apie 0,5 mln. t maistinių grūdų.
Kad pašarai brangsta ir didėja produkcijos savikaina, suprantama, bet neaišku, kodėl šiemet paukštynai kiaušinius pabrangino beveik 50 proc.? Juk dėl rekonstrukcijų vienas kiaušinis turėjo pabrangti 3–4 centais. Kita vertus, apsirūpinti pašarais – kiekvieno paukštyno rinkodaros ir vadybos reikalas. Jei grūdų neužsiaugina patys, tuomet pavasarį gali sudaryti išankstines supirkimo sutartis. Be to, šiemet grūdų kainos analogiškos 2009 metų kainoms. Bet tada paukštynai išgyveno ir kiaušiniai buvo perpus pigesni.
