„Mes norėtume, kad Lenkija ir Lietuva sugebėtų išspręsti nesutarimus. Tikimės, kad netolimoje ateityje galėsime kalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos santykius kaip apie labai gerus santykius“, - spaudos konferencijoje sakė U. Paetas po susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu.
Estijos ministro teigimu, Lietuvai ir Lenkijai vadovauja „patyrę ir geri lyderiai“, kurie gali spręsti problemas.
U. Paeto teigimu, nepaisant politinių nesutarimų, Lietuva ir Lenkija normaliai bendradarbiauja įvairiose srityse, įskaitant oro erdvės apsaugą, transporto ir energetikos projektus.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Estijai nėra prasmės keisti savo sprendimą dėl „Nord Stream“ Kadangi naujų aplinkybių dėl dujų magistralės „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūros dugnu projekto nenustatyta, Estijai nėra prasmės atsisakyti anksčiau priimto šia tema sprendimo, rašo laikraštyje „Postimees“ turintis nedarbingumo lapelį buvęs gynybos ministras Martas Laaras (Martas Laras). Pirmąjį „Nord Stream“ kreipimąsi dėl dujotiekio tiesimo per Estijos vandenis Talinas atmetė. „Ir nors mums grėsė rimtai nemalonumai dėl to, iš tikrųjų nieko neįvyko“, - teigia M.Laaras. Pasak jo, nuo dujotiekio Baltijos jūroje Estijos link nebus nutiestas atskiras vamzdis, todėl dėl šio projekto Estijai „nei karšta, nei šalta“. Be to, „Nord Stream“ nepateikė Estijai nė vieno siūlymo, kuris galėtų ją sudominti galimo pelno požiūriu. „Sako, kad jeigu Estija praleis vamzdį per savo vandenis, tai padės gerinti santykius su Rusija. Šie žodžiai skamba kaskart, kai Rusija ko nors reikalauja. Bet nėra įsitikinimo, kad mums iš viso reikia kokių nors proveržių“, - priduria M.Laaras, kurio nuomone, ir pati Rusija nelabai suinteresuota keisti dabartinę padėtį. Šio projekto minusų nesumažėjo - M.Laaras priminė, jog Rusija iki šiol nepaneigė teiginio, kad jeigu reikės, ji gali atsiųsti savo karinius laivus dujotiekio ginti, todėl išlieka NATO ir Rusijos karinių jūrų pajėgų susirėmimo pavojus. Pagrindinis vamzdis Rusijos vandenyse, pasak M.Laaro, gali būti priežastis ir kitiems konfliktams. „Šių konfliktų nereikia nei mums, nei Rusijai. Mes norime gyventi su kaimynais taikiai ir esame tikri, kad to paties nori ir Rusija. O dujotiekis Estijos vandenyse tik gali tapti naujų konfliktų priežastimi“, - pabrėžia politikas.
