Bet norint to pasiekti, pasak N. Jelcinos, reikia nustoti gyventi praeitimi ir nebedraskyti praeities žaizdų. Sprendimus, skausmingus Lietuvai, priėmė ne rusų tauta, o anuometinio laikmečio vadovai, pažymėjo velionio prezidento našlė.
„Mūsų tautos susiję istoriškai, ir nors buvo tam tikri kataklizmai, tautos dėl nieko nekaltos, visa tai darė politikai, vadovai. Jei mūsų ateitis gyvens praeitimi, tai bus ne ėjimas gerų tarpusavio santykių įtvirtinimo keliu, o visada bus lyg gyvos žaizdos draskymas, ir to reikia atsisakyti“, - pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene parlamente žurnalistams sakė N. Jelcina.
Ji taip pat pabrėžė, jog Rusijoje žmonės Lietuvos atžvilgiu nusiteikę geranoriškai. „Nuo to, kokius mes padarysime mūsų santykius, tokie jie ir bus. Turime patys suprasti, ko norime, ir nuo to priklauso mūsų ateitis. Aš galiu pasakyti, kad Rusijoje Lietuvos atžvilgiu žmonės nusiteikę geranoriškai, ateitis mūsų rankose ir ji bus, be jokios abejonės, gera“, - sakė N. Jelcina.
Paprašyta palyginti Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius, kuomet šaliai vadovavo B. Jelcinas ir šiuo metu, N. Jelcina sakė, jog tai pernelyg skirtingi laikmečiai.
„Šiuos laikus sudėtinga lyginti su tais, kuomet Rusijai vadovavo B. Jelcinas, nes tuomet buvo viso ko pradžia. Dabar kaip tik kalbėjom, prisiminėm, kai B. Jelcinas buvo čia atvažiavęs, tai buvo patys geriausi santykiai. Borisas Nikolajevičius labai mylėjo Baltijos šalis ir Lietuvą, ir tai nebuvo tik žodžiai, viskas buvo patvirtinama veiksmais“, - kalbėjo N. Jelcina, paminėdama ir tai, jog Rusijos Federacija Lietuvos nepriklausomybę pripažino jau 1991 metų vasarą.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po susitikimo su buvusio Rusijos prezidento našle N. Jelcina sakė, kad Lietuvos ir Rusijos santykius reikia grįsti B. Jelcino įkvėpta dvasia. Pasak parlamento vadovės, į abi šalis reikia žiūrėti kaip į lygiavertes partneres, o ne mažąją ir didžiąją kaimynes.
„Apibendrinant pokalbį, leitmotyvas buvo tas, kad dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, jau nekalbant apie 19-20 amžių, mes turime kaimynus gerbti ir su jais bendrauti. Tiek aš akcentvau, tiek ji akcentavo, mes esame lygiateisiai, lygiaverčiai. Nėra didelės valstybės ir mažos valstybės, yra lygiaverčiai kaimynai, lygiaverčiai partneriai, kurie pirmiausiai vienas kitą turim gerbti, įsiklausyti į vienas kito problemas ir bandyti jas spręsti“, - po susitikimo sakė I.Degutienė.
Seimo Ryšiu su visuomene išplatintame pranešime I.Degutienė cituojama, jog tikisi, kad Atgimimo laikų ir B.Jelcino įkvėpti santykiai lydės Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą. „Lietuviai puikiai pažįsta rusų tautą ir žino, kokie nuoširdūs žmonės yra rusai.
Manau, kad prie tokio supratimo itin daug prisidėjo ir velionis prezidentas B. Jelcinas. Turime suprasti, kad lietuviai, rusai ir kitos tautos yra vienodai nukentėję nuo nusikalstamų režimų žiaurumo. Ir, tai suprasdami, privalome žengti pirmyn“, - sako I. Degutienė.
N. Jelcina į Vilnių atvyko priimti po mirties buvusiam Rusijos prezidentui B. Jelcinui skiriamo apdovanojimo - Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo Kryžiaus. Jį pirmadienį iškilmingos ceremonijos metu įteiks prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvoje B. Jelcinas antruoju pagal svarbą apdovanojimu šalyje pagerbiamas už jo nuopelnus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir įtvirtinimui.
Prezidentūra pranešdama apie apdovanojimą pažymi, kad B. Jelcinui vadovaujant Rusijos Federacijai, 1991 metais pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kuria pripažinta suvereni Lietuvos valstybė.
Per Sausio 13-osios įvykius B. Jelcinas ryžtingai palaikė Lietuvą. Kartu su trijų Baltijos šalių vadovais jis Taline pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo pripažinta Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nepriklausomybė bei pasmerktas karinės jėgos naudojimas, teigiama Prezidentūros pranešime.
B. Jelcinas Rusijos prezidentu buvo 1991-1999 metais. Jis mirė 2007 metais.
