Švietimo tinklo pertvarka davė gerų rezultatų
„Išlaidos švietimo sistemai sudaro kone pusę viso miesto biudžeto. Tai kietas riešutėlis savivaldybei. Pastebima, kad penkerius šešerius metus iš eilės moksleivių mažėja, tačiau guodžia tai, kad šį rudenį į mokyklas ateis 107 pirmokais daugiau nei pernai. Be to, 649 vaikais išaugo ikimokyklines ir priešmokyklines grupes lankančių vaikų skaičius“, – teigė miesto meras Andrius Kupčinskas.
Miesto vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad tokių gerų rezultato pavyko pasiekti dėl įgyvendinamos švietimo tinklo pertvarkos. Po sėkmingos vidurinio ugdymo programos akreditacijos Šv. Mato vidurinė mokykla tapo gimnazija. Neformalaus ugdymo Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokykla pertvarkyta į formaliojo ugdymo mokyklą, kuri šalia pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų bus vykdomos ir teisės bei karybos pradmenų programos.
Šiais metais įteisinus progimnazijos tipą, Kaune veiks šešios progimnazijos. Šalia jau įsteigtų Vinco Kudirkos, Žaliakalnio ir Senamiesčio progimnazijų nuo rugsėjo pradžios pradės veikti Kazio Griniaus, Jono Žemaičio-Vytauto ir KTU Vaižganto progimnazijos.
Keturios mokyklos iš vidurinių tapo pagrindinėmis mokyklomis (Martyno Mažvydo, Petrašiūnų, Pilėnų ir Jono ir Petro Vileišių). Dar penkios mokyklos pradedamos pertvarkyti į progimnazijas ir nuo rugsėjo 1 d. nekomplektuos 9 klasių („Atžalyno“, Simono Daukanto, „Purienų“, Tado Ivanausko vidurinės mokyklos ir Jono ir Petro Vileišių). Šešios mokyklos pertvarkomos į pagrindines mokyklas ir nekomplektuos 11 klasių (Dainavos, Šv. Kazimiero, Viktoro Kuprevičiaus, „Nemuno“, „Versmės“, „Žiburio“).
„Švietimo tinklo optimizavimas ir jo schemos patvirtinimas buvo labai svarbus. Tai leido pagerinti ugdymo proceso kokybę ir taupyti lėšas“, – teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Nesteckis.
Pavyzdys kitoms savivaldybėms
Jau keletą metų iš eilės Kauno miesto savivaldybė kartu su bendrojo lavinimo ir sporto mokyklomis kuria veiksmingą vaikų mokymo plaukti sistemą. Vykstant projektui, kurio metu organizuojami nemokami užsiėmimai, plaukti išmoko daugiau nei 700 trečiųjų klasių moksleivių. Projekto įgyvendinimui iš miesto biudžeto kasmet skiriama lėšų. Kūno kultūros ir sporto departamentas ragina ir kitas savivaldybes remti šią perspektyvią programą.
„Greitai pradės veikti „Girstučio“ baseinas, bus didesnės galimybės rengti plaukimo pamokas, tad kitų metų biudžete miesto Taryba projektui galėtų skirti daugiau nei 50 tūkst. Lt“, – teigė miesto meras.
Praėjusiais metais didelis dėmesys skirtas pilietiniam-tautiniam ugdymui, įdiegtas laisvės kovų istorijos mokymas. Taip pat mokyklose aktyviai ugdomas verslumas. Šiuo metu Kaune veikia apie trečdalis visos šalies moksleivių mokomųjų bendrovių, kurios rodo aukštus rezultatus šalies ir tarptautiniuose konkursuose.
Būsimi darbai
Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta Kauno mokyklų pastatų renovacijai. Ateityje didesnį dėmesį ketinama skirti mokyklos aplinkos saugumo problemai. Kai kurios mokyklos jau yra įsirengusios stebėjimo kameras, tačiau į įstaigos kiemą dažnai patenka pašaliniai asmenys. Ateityje mokyklos bus skatinamos ne tik įsirengti stebėjimo kameras, bet ir tvora aptverti savo teritoriją.
Spaudos konferencijos metu atkreiptas dėmesys į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurias kol kas mažai palietė renovacijos banga. Kauno mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko pastebėjo, kad patalpų vaikų darželiams ir lopšeliams-darželiams mieste problema išsprendžiama, tačiau būtina renovuoti daugiau įstaigų.
Susirūpinta ir dėl menko ugdymo įstaigų dalyvavimo programose, kurių metu darželių ir mokyklų ugdytiniams nemokamai gauna pieno ir vaisių. Šiomis programomis šiuo metu naudojasi mažiau nei pusė miesto ugdymo įstaigų.
Pasak Tarybos nario Gedimino Budniko, moksleiviams būtina daugiau sportuoti. Švietimo ir sporto komiteto narys pasiūlė į mokymo programą įtraukti daugiau kūno kultūros pamokų.
„Bendraudamas su mokyklų vadovais išgirdau, kad tokiai iniciatyvai ypač priešinasi mokinių tėvai. Jiems atrodo, kad kūno kultūra yra tuščias laiko gaišimas. Bet tai klaidinga nuostata“, – teigė G. Budnikas.
Rugsėjį - daugiau dėmesio moksleivių saugumui
Jau 13 metų iš eilės mokinių saugumu gatvėse rūpinasi draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcijos metu „Apsaugok mane“ moksleivius apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų gatvėse ir keliuose. Draudimo apsauga galios visą rugsėjį nuo 7 iki 21 valandos, jei jie nukentėtų eismo įvykyje kertant gatvę, kelią, keliaujant į mokyklą ar grįžtant iš jos namo. Bendrovė siekia atkreipti ne tik vairuotojų, bet ir pačių moksleivių dėmesį į saugų elgesį gatvėje.
Prie pėsčiųjų perėjų budinčias komandas burs ir kelių policija. Rugsėjo 1-ąją pareigūnai budės tose perėjose, kurios yra prie tą dieną darbą pradėsiančių mokyklų. Rugsėjo 3 d. policininkai ir jiems talkinantys padėjėjai stebės eismą perėjose prie visų mokyklų.
