Į prezidentūrą N. Jelcina atvyko lydima Rusijos ambasadoriaus Vladimiro Čchikvadzės. Gal todėl prezidentūra buvo įspėta, kad N. Jelcina į politinius žurnalistų klausimus atsakyti nepageidauja.
Tamsiu kostiumėliu su perlų vėriniu ir tokiais pat auskarais pasipuošusiai N. Jelcinai D. Grybauskaitė pasakė „Laba diena“, bet toliau su prezidento našle ji bendravo rusų kalba.
Apsiašarojusi N. Jelcina atidžiai žiūrėjo į jai prezidentės dėžutėje įteiktą ordiną, po to iš lėto du kartus jį priglaudė prie veido.
Ceremonijos pabaigoje N. Jelcina perskaitė trumpą kalbą rusų kalba. Ji pasakojo, kad B. Jelcinas darbais siekė santykius tarp Rusijos ir Lietuvos kurti remiantis abipuse pagarba, gera kaimynystė ir pagarba vienas kito interesams. Ši užduotis šiandien vis dar svarbi, būtina išnaudoti didžiulį nerealizuotą potencialą šioje srityje. „Borisas Nikolajevičius, palikdamas postą, sakė: „Saugokite Rusiją.“ O šiandieną aš noriu pasakyti: „Saugokite Lietuvą ir šiltą mūsų šalių tautų požiūrį vienų į kitus". Kuo nuoširdžiausiai noriu palinkėti visai Lietuvos tautai gėrio, taikos ir didelės žmogiškos laimės“, - sakė ji. B. Jelcino našlė pabrėžė, kad jos vyras visame pasaulyje yra siejamas su laisvės ir demokratijos idealais.
"Rusija, kaip ir Lietuva, pervertė savo sovietinės praeities puslapį, padarydama galutinį ir neatšaukiamą pasirinkimą demokratijos kryptimi. Įveikdama sunkumus, spręsdama problemas, pergyvendama įvykius mūsų šalis tęsia sunkų kelią link tikros laisvės", - sakė B. Jelcina.
Prezidentūra B. Jelciną apdovanojo pernai birželį. Tačiau jo našlė tik dabar galėjo atvykti į Vilnių. Tai portalui lrytas.lt sakė prezidentės atstovė Dalia Ulbinaitė. Pirmasis Rusijos vadovas po mirties apdovanotas už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinius santykius. Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi yra apdovanojami nepriklausomybei nusipelnę žmonės. Beveik visi apdovanojimai skiriami po mirties. Tarp ordino kavalierių - pokario partizanų lyderiai, žuvusieji 1991-aisiais sausio 13-ąją bei Medininkų pasienio poste sušaudyti pareigūnai. Taip pat šį ordiną gavo Romas Kalanta, Juras Abromavičius, nežinomas kareivis. Šį ordiną gavo tik trys užsienio piliečiai: B. Jelcinas, disidentas Andrejus Sacharovas ir JAV pilietybę turėjęs ambasadorius Stasys Lozoraitis. N. Jelcinai įteiktas ordinas yra antras aukščiausias šalies apdovanojimas. Jis yra aukščiausias valstybinis apdovanojimas, kurį gali gauti paprastas žmogus. Patį aukščiausiąjį Lietuvos apdovanojimą - Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine gauna tik išrinkti Lietuvos prezidentai ir į Lietuvą atvykstantys valstybių vadovai. Ordino kryžius yra pagamintas iš sidabro, dvigubas, penkių centimetrų aukščio ir 3 centimetrų pločio. Kitoje ordino pusėje įrašyta „Už narsumą“ ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai „1919“. Ordinas yra padengtas juodu, o jo kraštai - baltu emaliu. Priekinės pusės viduryje - baltas Vytis raudoname skyde. Už skydo - sukryžiuoti aukso kalavijai. Kovojęs už pokyčius Rusijoje, palaikęs demokratijos ir laisvės idėjas B. Jelcinas rėmė Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. Jam vadovaujant Rusijai 1991 metais pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kuria pripažinta suvereni Lietuvos valstybė. 1992 metais pasirašytas komunikatas tarp Lietuvos ir Rusijos dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos ir 1997 metais sudaryta dvišalė sutartis dėl valstybinės sienos. Per Sausio 13-osios įvykius B. Jelcinas ryžtingai palaikė Lietuvą. Kartu su trijų Baltijos šalių vadovais jis Taline pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo pripažinta Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nepriklausomybė bei pasmerktas karinės jėgos naudojimas.
