Kasmet rugiapjūtė ūkininkams tampa išbandymu. Blogai, kai lietūs gerą javų derlių paverčia tinkamu tik gyvulių pašarams. Bet dar blogiau, kai lyg fakelai vienas po kito ima liepsnoti kombainai.
Maža to, šįmet žemdirbiai niršta ne tik ant prakiurusio dangaus, bet ir ant nekviestų svečių. Mat ilgapirščiai tapo tokie įžūlūs, kad vagiliauja tiesiog po šeimininkų langais.
Vieni iš žemės ūkio technikos išplėšia akumuliatorius, kiti ištuština degalų bakus.
Gaila sugaišto laiko
„Maždaug prieš tris savaites vagys apsilankė ir mano kieme”, – atsiduso Anykščių rajone, Debeikių seniūnijos Čekonių kaime, ūkininkaujantis Stanislovas Simanavičius.
Ilgapirščiai ištuštino trijų traktorių degalų bakus. Ūkininko apskaičiavimu, vagys nugvelbė apie 150 litrų dyzelino.
Pamačiusiam atsuktus degalų bako kamščius S.Simonavičiui užvirė pyktis. Ne tiek dėl patirtų nuostolių, kiek dėl to, kad per patį darbymetį tenka gaišti laiką. Juk reikia parvežti iš laukų grūdus, o čia dar traktoriai neužsiveda.
„Nežinia, kas buvo į kiemą įsisukę, – sakė ūkininkas. – Sekėme pėdsakais. Jie atvedė tik iki vieškelio.
Greičiausiai vagys degalus išsivežė automobiliu.”
Grobis – akumuliatoriai
„Ilgapirščiai ne tik degalus išleidžia. Labai padažnėjo akumuliatorių vagysčių. Apie tai kalba ir kiti ūkininkai, ir į mano kiemą vagys buvo įsisukę”, – sakė Debeikių seniūnijoje, Kalvelių kaime, ūkininkaujantis Kęstutis Opulskis. Vagys neseniai nugvelbė akumuliatorių iš jo traktoriaus „Lamborghini”.
Pasak K.Opulskio, vasarą dirbti tenka iki išnaktų, kol iškritusi rasa nebeleidžia kirsti javų. Grįžus namo telieka viena mintis – kaip dar valandą kitą nusnūsti, tad sargauti nebesinori.
„Visada techniką iš laukų pargabename namo. Nors esame įrengę stebėjimo kamerų, tenka griebtis paprasto, bet patikimo apsaugos būdo: degalų nepaliekame nei kombainų, nei traktorių bakuose.
Įpilame jų tik tiek, kiek sudeginame per dieną. O akumuliatorius apskritai nakčiai išimame”, – sakė K.Opulskis.
Spėjo nusivilti draudikais
Šis ūkininkas neslepia nusivylimo draudimo įmonėmis. Visą žemės ūkio techniką jis buvo apdraudęs transporto priemonių draudimu, kuris galioja ir vagysčių atveju.
Kasmet už tai K.Opulskis draudikams nemažai sumoka: draudimo įmoka už vieną traktorių siekia 1200–1800 litų.
Vagims nugvelbus „Lamborghini” akumuliatorių K.Opulskis kreipėsi į draudikus.
Tačiau išgirdo, kad ši vagystė – ne draudžiamasis įvykis. Draudikai neatlygino žalos tik dėl to, kad traktorius stovėjo neaptvertoje teritorijoje.
K.Opulskis gyvena vienkiemyje, iki artimiausių kaimynų – daugiau nei kilometras, todėl jis niekada net neplanavo tverti tvoros. Juolab kad viso vienkiemio ja net neįmanoma apjuosti.
Pasak šio ūkininko, pasirašydamas sutartį visa tai jis paaiškino ir draudimo agentui.
„Jis patikino, kad dėl to nebus jokios bėdos. Bet kai nutiko nelaimė, būtent tvoros draudikai ir pasigedo.
Nedrausti technikos negaliu, bet iš draudimo nėra jokios naudos. Net jei vagys pavogtų patį traktorių, išmokos negaučiau”, – kalbėjo K.Opulskis.
Gaisrai – kasdienybė
Žemdirbiai neslepia: turbūt nėra tokio kombaino, kuris per rugiapjūtę nebūtų matęs dūmų ir ugnies.
Didesnių nelaimių dažniausiai pavyksta išvengti, jei laiku pavyksta pamatyti dūmus, o gesintuvas atsiduria po ranka.
Ugnis kasmet Lietuvoje suniokoja apie penkias dešimtis kombainų ar traktorių. Tad ir šįmet jau pirmosiomis javapjūtės dienomis gaisrai nepagailėjo ūkininkų.
Netoli Vilniaus, Maišiagalos seniūnijoje esančiame Saugūniškių kaime, ūkininkaujantis Česlovas Abucevičius rugpjūčio 3-iąją neteko senuko kombaino „Niva”. Šiam žmogui neliko nieko kita kaip javus kirsti išsinuomotu kombainu.
Ugnis neaplenkė ir Anykščių rajono žemdirbių.
Maždaug prieš pusantros savaitės Eidrigonių kaimo laukuose javus kertantį kombainą apgaubė juodi dūmai. 23 metų senumo „Niva” užsiliepsnojo nuo kibirkšties, kurią įskėlė besisukantis variklis.
Ugnis, lyžtelėjusi tepaluotą bei dulkėtą kombaino sieną, akimirksniu šoktelėjo aukštyn ir iš kombaino liko metalo laužo krūva.
Ir pjauna, ir stebi
„Turime vos 20 hektarų žemės. Naujos technikos įsigyti – ne mūsų jėgoms. Esame per maži, kad galėtume tam gauti ES paramos. Todėl tenka pirkti padėvėtą žemės ūkio techniką ir be perstojo lopyti”, – sakė Biržų rajono Smilgių kaime gyvenanti Sandra Šimienė.
Tačiau be savos technikos neįmanoma išsiversti, nes nusisamdyti kombainą ir sunku, ir brangu: hektarui javų nukirsti tenka pakloti 200 litų.
Be to, kiekvienas ūkininkas pirmiausia dairosi į savo laukus ir tik juos nukirtęs sutinka kitiems padėti.
Ši rugiapjūtė S.Šimienei ir jos vyrui įvarė baimės. Vos jai prasidėjus, rugpjūčio 2-ąją, apdegė šeimos ūkiui priklausantis kombainas „Claas Mercator”. Prie jo vairo sėdėjo pats šeimininkas, kai, subyrėjus guoliui, variklio skyriuje šoktelėjo liepsna.
Nuo kilusio karščio užsiliepsnojo ir ražienos.
Laimei, pats ūkininkas suskubo gesintuvu nuslopinti ugnį kombaine, o atvykę ugniagesiai puolė gesinti ražienų.
Visa laimė, kad ugnis iš ražienų nepersimetė į nenukirstus kviečius ir nenuniokojo viso derliaus. Tad nuostoliai nebuvo itin dideli – pakako pakeisti keletą sudegusių detalių.
„Kai kertame javus, mūsų sūnus budi laukuose ir stebi, ar nepasikeitė kombaino išmetamų dūmų spalva, ar tik kas nors nepradėjo smilkti.
Juk dulkės sūkuriuoja, pats kombainininkas per jas to negalėtų pastebėti”, – kalbėjo S.Šimienė.
Vyksta tikrinti gesintuvų
„Atėjus rugiapjūtei kombainai dirba be pertraukos. Ūkininkai, skubėdami nuimti derlių, kartais neįstengia skirti dėmesio technikai ir jos laiku išvalyti”, – sakė Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Jonas Jočys.
Dega ne tik senučiai „Niva”, bet ir naujieji „John Deer” ar kitokie. Anot J.Jočio, įskilusi kibirkštis kone akimirksniu uždega kombainus aplipusias riebias dulkes.
Tiek jis pats, tiek jo kolegos per rugiapjūtę važiuoja į laukus ir tikrina, ar visuose kombainuose yra gesintuvų ir nedegaus audeklo.
Anot J.Jočio, gaisrų prevencija yra ypač svarbi: sumokėjus vos ne pusę milijono litų už „John Deer” kombainą būtų kvaila pagailėti dar 100 litų gesintuvui.
Svarbiausia – nuplauti
Pasak J.Jočio, dauguma ūkininkų yra įsigiję aukšto slėgio plovimo įrangos ir oro kompresorių. Jie būtini šiaudų dulkėms, kurios per dieną kombainus lipte aplimpa, nupurkšti.
O traktoriai ar šiaudų presavimo technika užsiliepsnoja dėl kitokių priežasčių.
„Šiemet mūsų rajone degė apysenis traktorius.
Priežastis – trumpasis jungimas elektros įrangoje.
Taip jau nutinka, kad technika nuolat veikia, o prižiūrėti ją sugeba ne visi ūkininkai”, – svarstė J.Jočys.
Ugniagesiams – irgi darbymetis
Per rugiapjūtę darbo netrūksta ir ugniagesiams. Jie nuolat sulaukia pranešimų apie laukuose užsiliepsnojusią žemės ūkio techniką.
Nuo rugpjūčio 1-osios iki šiol ugnis sugadino 13 kombainų, dar du – nepataisomai. Pernai per javapjūtę degė 22 kombainai.
Dega ir kitokia technika: traktoriai, šiaudų presavimo agregatai, priekabos. Ugnis šiemet sugadino arba visai suniokojo jau 44 transporto priemones: kombainus, traktorius, kitą techniką. Pernai per visą rugiapjūtę – 50, užpernai – 48.
Kombainai dažniausiai užsidega dėl nesutvarkytos degalų tiekimo sistemos, elektros įrangos ir besisukančių mechanizmų, jei jie nepakankamai tepami.
Gaisrų priežastimi tampa išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpasis elektros laidų jungimas, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys kieti daiktai.
