Šių metų nuostabiose rinkiminėse istorijose dažnai sunku suprasti logiką, minties vingis - ne visuomet aiškus, bet dėl grožio ginčytis sunku. Paminėsiu tik kelias gražiausias.
Antai komisaras A. Šemeta likus mėnesiui iki rinkimų išdidžiai pareiškia , kad Lietuvoje per maži mokesčiai, o po kelių dienų taip pat išdidžiai patikslina - per maži mokesčiai, pasirodo, yra verslui, o paprastiems žmonėms jie per dideli. Tarsi užmiršo, kad būdamas finansų ministru 2008 metais pats kryžiumi gulė reikalaudamas būtent tokių mokestinių procentų. Tikrai to nepamiršome.
Tokie nemėgiamo Lietuvoje pareigūno pasisakymai tikrai nepakėlė konservatorių populiarumo. Kodėl komisaras nepaskelbė šių savo samprotavimų po rinkimų - lieka mįslė. Gal prarado realybės jausmą?
Dar viena graži pasaka išėjo į eterį su TSKD reklaminiu žurnalu praėjusį šeštadienį - pasirodo kandidatas A. Listavičius važiuodamas į susitikimą su rinkėjais Naujojoje Akmenėje duobėtame kelyje nubrozdino savo vargšės mašinytės „Porsche Panamera“ ( kaina – apie 70 tūkst. eurų) dugną.
„Kai būsiu Seimo narys, sutaisysiu duobes Naujosios Akmenės apylinkių keliuose“, - susinervinęs pareiškė kandidatas. 1980 metų gaida reklaminiame TSKD žurnale. Įdomu, ar žurnalo sudarytojai mano, kad vietiniams kaimo žmonėms prabangiu automobiliu atvykęs kandidatas atrodo patrauklus? Ar tokie paradiniai pasipuikavimai ir pareiškimai prideda populiarumo partijai?
Na, o puikių istorijų karalienė - turbūt netikėtai prasprūdusi į viešumą - žinia apie sraigtasparniams pirkti ketinamus panaudoti namų renovacijos fondo milijonai.
Pagrindiniu premjero A. Kubiliaus koziriu buvusi taupymo ir namų renovacijos programa kažkodėl per ketverius metus nepajudėjo iš vietos kurstydama įvairius spėjimus ir išvedžiojimus. Nuo sudėtingų (premjeras ir konservatoriai sėdi Gazprom“ kišenėje, o namų atnaujinimas - tiesioginis nuostolis dujų tiekėjams, nes būtu suvartojama mažiau energijos jiems šildyti) - iki žymiai paprastesnių (neūkiškumo ir katastrofiško neorganizuotumo).
Taigi per ketverius metus nepanaudoti šimtai milijonų turbūt esamai valdžiai ugnimi degina (kaip kitaip paaiškinti?) rankas ir mintis - žinant, kad dauguma veikėjų po mėnesio ilgam neteks šiltų vietų - paleisti tokią pinigų krūvą. Kas galėtu būti baisiau?
Tai suprantama. Betgi kodėl už namų renovavimo pinigus valdantiesiems atrodo geriau pirkti sraigtasparnius, o ne pvz . skirti tuos pinigus biokuro katilinėms, kurios gamintų pigesnę elektrą ir tiektu pigesnę šilumą? Arba kodėl nesuremontavus šiluminių trasų ir mokyklų? Kodėl nepastačius trūkstamų vaikų darželių? Ar neįrengus mūsų šauniems sportininkams naujų sporto bazių? Ir taip toliau Kodėl kariškių naudojamos mašinos perkamos už civiliniams tikslams skirtas lėšas? Juk yra atskira eilutė biudžete, skirta krašto apsaugos reikmėms.
Tokių ir daugybė kitokių klausimų ir teiginių kyla daugeliui žmonių išgirdus šią istoriją. Įdomu, ar nuo tų klausimų didėja valdančiųjų populiarumas iki rinkimų liekant keliomis dešimtimis dienų?
Valdžios žmonės, kaip įprasta arogantiškai tyli ir nesivargina nieko paaiškinti ar bent jau suprantamai komentuoti. Jie gal jaučiasi artimi dievybėms ir amžini, kaip stebuklinių pasakų herojai. Bet nepalieka mintis, kad jau spalio pabaigoje dauguma šių stebuklinių herojų vėl nusileis į nuodėmingą žemę.
Kaip įprasta, turbūt dėl visų šių nuostabiųjų istorijų kalčiausia yra žiniasklaida paskelbianti šauniuosius, dažnai tik stebuklais paaiškinamus sprendimus ir nutikimus. Sena tiesa – galvoti, ką šneki ir ką darai reikia visada, ne tik likus mėnesiui iki rinkimų.
