„Konservatoriai yra kartu su krikščionimis demokratais, o nuo seno žinoma, kad krikščionių demokratų socialinė doktrina yra artima socialdemokratų doktrinai, taip bent yra Vakaruose. Ir čia yra tam tikras pagrindas sutarimui. (...) Aš asmeniškai galvoju, nors mano rinkėjams tas tikrai nepatinka, bet taip teoriškai svarstant, tokio varianto negalima atmesti. Reikėtų sudaryti aiškią programą, apibrėžti, ką darome ir ko nedarome, ir jeigu toks susitarimas būtų pasirašytas, būtų galima nagrinėti variantus“, - trečiadienį ryte „Žinių radijui“ sakė Seimo vicepirmininkas.
Č. Juršėnas pabrėžė, kad tokios koalicijos yra sėkmingai dirbusios Vakarų Europoje.
„Mes turime gerų pavyzdžių iš Vakarų Europos. Visų pirma Vokietija, ta vadinamoji didžioji koalicija yra iš vienos pusės krikdemai, iš kitos pusės - socialdemokratai. Kitas puikus pavyzdys, laiko požiūriu labiau ištęstas - pokarinė ir dar toliau Austrija, kur ilgą laiką dešinioji partija kartu su socialistais labai ilgą laiką sudarė koalicijos vyriausybę ir sutardavo“, - sakė jis.
Č. Juršėno teigimu, po rinkimų bus ieškoma, ar tarp galimų koalicijos partnerių galima rasti sąlyčio taškų.
„Mes sakome, kad pažiūrėsime, ką iš tikrųjų realiai spalio 14-osios naktį žadės mūsų galimi partneriai, kokie sąlyčio taškai. Ne šiaip, kas mums atrodo tinkamesnis, bet kokie yra sąlyčio taškai, kas yra pažadėta, ką ruošiamasi daryti, ir ar mes galime būti bendra komanda. Ar tik tam momentui mes susimesime, o paskui išsiskaidysime, tokių pavyzdžių juk irgi buvo. Taigi aš į tas būsimas koalicijas žiūriu atsargiai, ir šiandien sakyti, su kuo eisim, prieš ką eisim, negaliu“, -kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Kalbėdamas apie mandatų skaičių, kurį socialdemokratai tikisi gauti Seime, Č. Juršėnas tikėjosi, kad jis bus didesnis.
„Mes tikimės, kad turėtume gauti bent jau pusantro karto, o gal ir dvigubai daugiau Seimo narių mandatų. Tai būtų 40-50 mandatų“, - sakė Č. Juršėnas.
Jis prognozavo, kad Seimas bus dar labiau fragmentuotas. Iš naujų partijų, Seimo vicepirmininko nuomone, daugiausia galimybių patekti į Seimą turi Artūro Zuoko judėjimas „Taip“ ir „Drąsos kelias“, kuris gali perimti nemažai konservatorių balsų.
„Greičiausiai Seimas bus labiau fragmentuotas. Žinoma, nemanau, kad naujosios partijos peržengtų penkių procentų barjerą, gal viena kita. Realiausiai, iš vienos pusės, gali Artūro Zuoko „Taip“, iš kitos pusės - „Drąsos kelias“, kadangi yra tam tikra sukelta emocijų banga, tiesa, dabar ji jau nebe tokia ir ne per visą Lietuvą. Kaip susiklostys reikalai visoje Lietuvoje jiems, sunku pasakyti“, - sakė Č. Juršėnas.
Seimo vicepirmininkas teigė girdėjęs, kad Kaune konservatoriai pasidalinę beveik per pusę - vieni palaiko partijos, kiti - „Drąsos kelio“ kandidatus. Tai, jo nuomone, gali skaudžiai kirsti konservatorių mandatų skaičiui.
„Negaliu patvirtinti, bet esu girdėjęs, kad Kauno konservatoriai yra vos ne per pusę skilę - vieni tebepalaiko savo kandidatus, o kiti palaiko „Drąsos kelią“. Šiuo atveju sunku pasakyti, koks bus pagrindinės partijos likimas, kiek ji turės mandatų, o jos istorijoje buvo ir taip, kad po rinkimų tebuvo 9 mandatai“, - priminė Č. Juršėnas.
Gali įvykti populistinių įstatymų protrūkis
Č. Juršėnas tvirtino, kad prieš rinkimus Seime kai kurie politikai gali naudotis proga ir bandyti priimti populistinius įstatymus - tai natūralus procesas, bet vis dėlto politikai turi gerai apmąstyti, ar jų siūlomi įstatymai ir jų pataisos tikrai reikalingi ir jų ateityje neteks taisyti.
„Paskutinėmis dienomis norima priimti įvairių įstatymų pataisų ir taip toliau. Na neprivalgei - neprilaižysi, taigi buvo treji su puse metų, reikėjo priiminėti tuos reikalingus įstatymus. O dabar prabudo, prisiminė, kad va likus iki rinkimų geram mėnesiui reikia priimti svarbius įstatymus. (...) Ar reikia dabar taip pamaloninti rinkėjus, kad paskui kitai valdžiai reikės tai atitaisyti?“, - trečiadienį ryte „Žinių radijui“ sakė Seimo vicepirmininkas.
Paklaustas, kaip vertina kito Seimo vicepirmininko liberalcentristo Algio Čapliko žodžius, kad Seime gali įvykti „populistinių įstatymų“ protrūkis, Č. Juršėnas sutiko, kad tai tikrai įmanoma.
„Gali būti, ir tai natūralu. Vėlgi, kituose pasauliuose irgi šitaip yra, kad kiekvienas nori įsiteikti, juo labiau vienmandatininkas, arba partijos, kurios tikisi laimėti, arba kurios yra ant ribos, bet vis tiek tikisi, tai juo labiau stengsis. Bet šiuo atveju yra kolektyvinis bendras protas, kuris žiūri, ką verta priimti ir ko nereikia, ką reikia galų gale, korektiškai elgiantis, atiduoti kitai kadencijai“, - sakė Č. Juršėnas.
Seimo vicepirmininko nuomone, tai, kad iki rinkimų Seimas posėdžiaus tik kartą per savaitę, yra normalu, nes sunku derinti darbą Seime ir rinkimų kampaniją. Pasak jo, kai kuriose šalyse posėdžių prieš rinkimus išvis nebūna.
„Ne pirmą kartą taip būna, baigiantis kadencijoms, ir prie manęs, ir prie kitų pirmininkų tas buvo. Iš tikrųjų, suderinti rinkimus ir posėdžius yra labai sunku. Gali daryti posėdžius du kartus per savaitę arba tris kartus per savaitę, bet užtikrink, kad būtų bent 71 Seimo narys, kai reikia priiminėti įstatymus. Neužtikrinsi. Kai kuriose šalyse, kai vyksta rinkimų kampanija, iš viso posėdžių nebūna. Posėdžiauja tik vadovybė, šiuo atveju mūsų Seimo valdyba, kuri praktiškai dirbo visą vasarą“, - sakė Č. Juršėnas.
Seimo vicepirmininkas priminė, kad Seimo posėdžių grafikas dar nėra patvirtintas, ir jeigu atsiras pakankamai entuziastų, norinčių posėdžiauti dažniau nei kartą per savaitę, tam pritartų, bet sakė labai abejojąs, kad taip galėtų būti.
Žada rašyti enciklopedijas
Ilgametis Seimo narys sako, kad nebekandidatuoja į Seimą, kadangi nori užleisti kelią jaunesniems. Nieko neveikti jis nežada - dabar jo planuose Visuotinės lietuvių enciklopedijos rengimas.
„Čia yra principinės nuostatos. Pirmas dalykas, aš manau, kad vyresnė karta turi šiek tiek pasitraukti į šoną. Ne, išeiti apskritai iš politikos ir aš nesiruošiu, bus darbų, bet užleisti kelią jaunesniems“, - trečiadienį ryte „Žinių radijui“ sakė Č. Juršėnas.
„Jaunesniems - tai nebūtinai trisdešimtmečiams, nors mūsų pirmame dvidešimtuke yra ir trisdešimtmečių, bet pirmajame dvidešimtuke nelikus amžiną atilsį Justino Karoso ir man pasitraukus, nėra nei vieno, kuriam būtų daugiau negu 70 metų. Visi kiti jaunesni penkiais, dešimčia, penkiolika, net dvidešimčia metų ir dar du trisdešimtmečiai“, - pridūrė Seimo vicepirmininkas.
Kita, emocionalesnė, pasitraukimo priežastis, pasak Č. Juršėno - noras atsakyti į kaltinimą, esą jis „prilipęs prie Seimo kėdės“ ir negali nuo jos atsiplėšti.
„Sakau, prašom, aš atsiplėšiu, nors iš tikrųjų galiu būti išrinktas“, - tvirtino jis.
Namo, pasitraukęs iš politikos, Č. Juršėnas statytis tvirtino nesiruošiantis - viena vertus, jau per vėlu, antra, neturįs tam pakankamai pinigų.
„Turime butą nuo senų laikų, nesikraustėme į jokias Turniškes, niekur kitur, nesiilsėjome užsieniuose, užtenka Palangos ir Druskininkų. Mane toks gyvenimas tenkina, ir aš džiaugiuosi, kad mane šitoje srityje palaiko ir žmona“, - sakė Seimo vicepirmininkas.
Didžiausią dėmesį, pasitraukęs iš Seimo, Č. Juršėnas žada skirti enciklopedininko darbui.
„Eina ta didžioji Visuotinė lietuvių enciklopedija, turėjo būti 20 tomų, dabar bus 25. Kadangi kasmet maždaug du tomai išeina, tai galite skaičiuoti, kad jau yra dveji metai į priekį“, - sakė jis.
Taip pat Č. Juršėnas žadėjo prisidėti prie Lietuvos regioninės enciklopedijos ir dvitomės Lietuvos istorijos rengimo, tačiau, pasak jo, prie šių darbų bus galima sėsti, tik kai bus parengti visi 25 Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomai.
„Tai rimtas ir atsakingas darbas, į kurį aš atitinkamai žiūriu, manydamas, kad enciklopedija iš viso yra tautos intelektualinio lygio įrodymas. Kad mes galime išsileisti enciklopediją. Ir aš tikrai esu nuoširdžiai suinteresuotas, kad ji būtų kuo tikslesnė, kuo pilnesnė“, - kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Č. Juršėnas Seime dirbo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Dvidešimt dvejus metus Seime praleidęs politikas yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai Seime dirbęs deputatas.
