Iki rugsėjo 1 dienos Vyriausybė dar turi galimybę sumažinti šildymo kainas vilniečiams iki 4 ct/kWh. Ant premjero Andriaus Kubiliaus stalo guli Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) pasiūlymas elektros gamybą iš Elektrėnų jėgainės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, bet nėra požymių, kad jis bus priimtas. Energetikos ekspertai mano, kad valdžia negirdi racionalių pasiūlymų pertvarkyti šilumos ūkį dėl politinių ambicijų o Vyriausybė atkerta, jog peršamas pertvarkos modelis naudingas tik Vilniaus elektrinę valdantiems verslininkams, nes juo įtvirtinama monopolija.
Į pasiūlymus neatsižvelgiama
Kainų šuolį ypač pajus didesnių miestų gyventojai: jiems sąskaitos už šildymą gali išaugti iki 11 proc. Premjeras negalėjo nieko paguodžiančio pasakyti, tik tai, jog per dieną šilumos ūkio pertvarkyti neįmanoma.
Su juo nesutiko Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius, teigiantis, jog teoriškai dar yra galimybė atpiginti šilumą vilniečiams, jeigu būtų atsižvelgta į savivaldybės ir LŠTA pasiūlymą padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia yra dabar nustatyta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, kuri už 150 mln. litų visą praėjusią žiemą šildė Elektrėnų ežerą.
Priėmus šį pasiūlymą, Vilniaus miesto savivaldybės specialistų ir energetikos ekspertų skaičiavimu, šildymo tarifas vilniečiams atpigtų 4 ct. už kW.
Elektros gamybos kvotas Vyriausybė turi patvirtinti iki rugsėjo 1 dienos, bet Energetikos ministerijos parengtame projekte į šilumininkų pasiūlymus neatsižvelgta.
Įžvelgia lobistų pinkles
Ekspertai yra pateikę ir daugiau pasiūlymų, kaip atpiginti šildymą, atsisakant dujų prioriteto ir pagrindines ES lėšas bei Vyriausybės investicijas skirti biokuru varomoms kogeneracinėmis elektrinėms.
Kodėl Vyriausybė ir ypač Energetikos ministerija nenori priimti šio šilumos ūkio modelio, išsakomos įvairios nuomonės. LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis įsitikinęs, jog dabartinės valdžios veiklą lemia rusiškų dujų verslo lobistai.
„Jeigu Vyriausybė sąžininga, ji privalo pripažinti, kad nesirengia mūsų šalies energetikos pasukti pigesnio biokuro link ir mes liekame brangių rusiškų dujų įkaitais. Faktai tokie: biokuro degalinių plėtrai skiriama 75 mln. europinių lėšų, Suskystintų dujų terminalo statybai – 3 mlrd. lt. Vyriausybės nutarimas būsto renovacijai nepanaudotus ES milijonus skirti malūnsparniams pirkti aiškiai parodo valdžios nusotatas“, – teigė A. Janukonis.
Europos Komisijos eksperto energetikai Vidmanto Jankausko nuomone, Vyriausybė išsisukinėja nuo žinovų pasiūlymų arba juos ignoruoja būtent todėl, kad biokuro plėtrą mano esant naudinga konkrečiam rinkos žaidėjui, „Vilniaus energiją“ valdančiai bendrovei "Dalkia“ ir Vilniaus miesto savivaldybei.
„Konservatorių daugumos Vyriausybės ir Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko santykiai įtempti, tai visiems žinoma. Gaila, kad siauras politizuotas mąstymas užgožia racionalius ūkinius sprendimus, dėl to kenčia už šildymą brangiau mokantys gyventojai“, – sakė V. Jankauskas.
Ne kartą apie Vilniaus šilumos ūkio problemas rašiusiam portalui lrytas.lt iš Energetikos ministerijos atsiųstame Vyriausybės oficialios pozicijos paaiškinime pabrėžiama: „Reikėtų pažymėti, kad planuojama reforma visų pirma siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos dalyje, o valstybė turi atsistoti tarp monopolininkų ir šilumos vartotojų tam, kad būtų atstatytas ekonomiškai pagrįstas interesų balansas. Dabar šis balansas yra pažeistas, todėl vartotojai yra tapę silpnąja puse, kuriai sunku apginti savo interesus.“
Ekspertus papiktino priekaištai
Ne tik Vyriausybė, bet ir prezidentė Dalia Grybauskaitė yra kritikavusi Vilniaus miesto savivaldybę ir „Vilniaus energiją“ dėl išpūstų praėjusio sezono šildymo kainų.
Miesto valdžia atsakomybės neprisiima, pirštu rodydama į šalies valdžią.
„Vilniečiai 2011-2012 metų šildymo sezoną permokėjo apie 156 mln. Lt. arba vidutiniškai po 700 litų už 50 kv.m. ploto butą. Už dideles šildymo kainas yra atsakinga Energetikos ministerija. Ministras teisinosi, kad nespėja įgyvendinti reformų, bet mes dar pavasarį raginome roges žiemai ruošti vasarą“, - sakė sostinės vicemeras R. Adomavičius.
Politinio Vyriausybės požiūrio į bioenergetikos plėtrą taikiniu neseniai tapo ir ekspertai. Juos įžeidė premjero A. Kubiliaus viešai mesta kritika, esą pastarieji ragina nieko nekeisti, palikti seną, neveiklią šilumos ūkio sistemą.
A. Kubiliui užkliuvo ekspertų teiginiai, kad šilumos ūkiui netikslinga taikyti elektros sektoriaus principo – atskirti gamybą nuo tiekimo tinklų.
Atsikirsdamas į premjero priekaištus Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius rašė: „Paskelbtas ne vienas straipsnis ir pasiūlytos labai konkrečios priemonės, kaip spręsti skaudžias ir įsisenėjusias problemas Lietuvos šilumos ūkyje.
Matyt, ši medžiaga paprasčiausiai neskaitoma, o kartais atrodo, kad valstybės energetikos politika grindžiama buitiniu patyrimu, tikėjimu, ar meile ir nemeile, bet tik ne rimta analize ir diskusija, kurios dabartinė Energetikos ministerija visuomet vengė“.
