„ES reglamentai taip pat numato, kad šalis gali pritaikyti tokią
išimtį, bet neprivalo. Mūsų institucijos, konkrečiai Užsienio
reikalų ministerija, nusprendė nepritaikyti išimties, dėl to ir
vyksta diskusija ir ginčas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė
premjeras.
Su Minsko režimu siejamas ir ES “juodajame sąraše“ esantis
verslininkas Vladimiras Peftijevas šią savaitę laimėjo pirmą
bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris nurodė
URM iš naujo nagrinėti jo prašymą leisti naudoti įšaldytas
lėšas sumokėti advokatų kontorai LAWIN.
Šie Lietuvos teisininkai atstovauja verslininkui ES teisme, kur
V. Peftijevas ginčija įvestus apribojimus jam ir jo trims įmonėms.
URM žada sprendimą skųsti. Ministerija teigia, kad išimties
nusprendė netaikyti, nes „piniginės lėšos, skirtos apmokėti už
advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas, yra įgytos
neleistinu būdu“.
„Čia nėra, kaip nuskamba, kad štai Lietuva nebetaikys kokių
nors sankcijų. Ginčas yra dėl to, ar asmuo, kuriam pritaikytos
sankcijos, kad mokėtų advokatams savo lėšomis, ar tam galima
pritaikyti pačios ES reglamentuose numatytas išimtis“, - kalbėjo
premjeras A. Kubilius.
Dėl represijų prieš opoziciją ES yra uždraudusi atvykti į
ES 243 su Baltarusijos režimu siejamiems asmenims, taip pat
įšaldytos kai kurių asmenų ir įmonių lėšos.
ES reglamente dėl sankcijų numatyta, kad valstybės narės
„kompetentinga institucija, esant, jos nuomone, tinkamoms sąlygoms,
gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių
įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar
ekonominiais ištekliais“, jeigu tie pinigai skiriami „sumokėti tik
pagrįstus profesinius mokesčius ir kompensuoti patirtas išlaidas,
susijusias su teisiniu paslaugu teikimu“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė nusprendęs,
kad „URM priimti sprendimai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis,
nemotyvuoti, nenurodyta jų apskundimo tvarka, todėl negali būti
pripažinti teisėtais ir pagrįstais“.
Anot teismo, URM turėjo vertinti tik „reglamente numatytos
išimties suteikimui keliamas sąlygas, t. y. ar pareiškėjai
kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, ar juos atstovauja
Lietuvos advokatų kontora, ar advokatų kontoros nurodytiems
atstovams leista pareiškėjus atstovauti Europos Sąjungos Bendrajame
Teisme, ar lėšos skirtos teisinėms paslaugoms apmokėti“.
„Nesutikimą suteikti išimtį privalėjo pagrįsti teisės aktų
nuostatomis bei įvardinti, kokių keliamų išimties suteikimui
sąlygų pareiškėjai neatitinka“, - nurodė teismas.
Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo URM ir Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybą iš naujo išnagrinėti pernai gruodį
pateiktus V. Peftijevo ir įmonių „Beltechexport“ „Sport – Pari“ ir
„BT Telecommunications“ prašymus.