„ES reglamentai taip pat numato, kad šalis gali pritaikyti tokią išimtį, bet neprivalo. Mūsų institucijos, konkrečiai Užsienio reikalų ministerija, nusprendė nepritaikyti išimties, dėl to ir vyksta diskusija ir ginčas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras.
Su Minsko režimu siejamas ir ES “juodajame sąraše“ esantis verslininkas Vladimiras Peftijevas šią savaitę laimėjo pirmą bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris nurodė URM iš naujo nagrinėti jo prašymą leisti naudoti įšaldytas lėšas sumokėti advokatų kontorai LAWIN.
Šie Lietuvos teisininkai atstovauja verslininkui ES teisme, kur V. Peftijevas ginčija įvestus apribojimus jam ir jo trims įmonėms.
URM žada sprendimą skųsti. Ministerija teigia, kad išimties nusprendė netaikyti, nes „piniginės lėšos, skirtos apmokėti už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas, yra įgytos neleistinu būdu“.
„Čia nėra, kaip nuskamba, kad štai Lietuva nebetaikys kokių nors sankcijų. Ginčas yra dėl to, ar asmuo, kuriam pritaikytos sankcijos, kad mokėtų advokatams savo lėšomis, ar tam galima pritaikyti pačios ES reglamentuose numatytas išimtis“, - kalbėjo premjeras A. Kubilius.
Dėl represijų prieš opoziciją ES yra uždraudusi atvykti į ES 243 su Baltarusijos režimu siejamiems asmenims, taip pat įšaldytos kai kurių asmenų ir įmonių lėšos.
ES reglamente dėl sankcijų numatyta, kad valstybės narės „kompetentinga institucija, esant, jos nuomone, tinkamoms sąlygoms, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais“, jeigu tie pinigai skiriami „sumokėti tik pagrįstus profesinius mokesčius ir kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su teisiniu paslaugu teikimu“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė nusprendęs, kad „URM priimti sprendimai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nemotyvuoti, nenurodyta jų apskundimo tvarka, todėl negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais“.
Anot teismo, URM turėjo vertinti tik „reglamente numatytos išimties suteikimui keliamas sąlygas, t. y. ar pareiškėjai kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, ar juos atstovauja Lietuvos advokatų kontora, ar advokatų kontoros nurodytiems atstovams leista pareiškėjus atstovauti Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, ar lėšos skirtos teisinėms paslaugoms apmokėti“.
„Nesutikimą suteikti išimtį privalėjo pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei įvardinti, kokių keliamų išimties suteikimui sąlygų pareiškėjai neatitinka“, - nurodė teismas.
Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo URM ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą iš naujo išnagrinėti pernai gruodį pateiktus V. Peftijevo ir įmonių „Beltechexport“ „Sport – Pari“ ir „BT Telecommunications“ prašymus.
