Antai kyšininkavimu įtariamam sostinės teisėjui R. Skirtunui dar pernai įgriso pratęsinėti leidimą turėti savigynai skirtą pistoletą, todėl žmogus nunešė jį policininkams ir atidavė. Tačiau nepastebėjo namų seifo kampe užkritusio vieno šovinio!
Šįmet kyšio seife ieškoję policininkai pinigų nerado, užtat aptiko pavojingą ir visuomenei didžiulę grėsmę keliantį šovinį. Pareigūnai jį paėmė kaip siaubingą įkaltį ir buvusiam teisėjui paskyrė 150 litų baudą. Tai, kad be pistoleto tas nelaimingas šovinys nieko vertas, pareigūnams buvo nė motais.
Prašė policija prokurorų dar ir ikiteisminį tyrimą pradėti, tik šie tai nusprendė praleisti pro akis.
O gal be reikalo? Juk šoviniai – rimtas reikalas. Dėl jų prieš porą metų vos išsisuko net Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas M. Kaseliauskas.
Mat jo motinos veiklą tyrę pareigūnai šios verslininkės namuose aptiko kelias saujas medžioklinių ir kitokių šaudmenų. Užteko mokesčių inspektorių vado tėvams per apklausą prasitarti, kad šoviniai priklauso sūnui, – šiam kaipmat buvo pareikšti įtarimai.
Už tokį nusižengimą pagrasinta kalėjimu iki ketverių metų. Ir nesvarbu, kad tuos šovinius M. Kaseliauskas galėjo liesti daugiau kaip prieš aštuoniolika metų, kai dar savo tėvų namuose gyveno.
Vis dėlto ta vadinamoji šovinių byla subliūško.
Tačiau mūsų policija, kaip rodo R.Skirtuno atvejis, rankų nenuleidžia.
Peršasi mintis, kad finansavimo stoka besiskundžiantys pareigūnai greičiausiai jau iššaudė visas jiems skirtas kulkas, todėl ir pavydi tiems, kurie savo seife turi nors vieną šovinį.
