Tačiau jau nebe tie laikai, kai vaikai Rugsėjo 1-ąją į mokyklą eidavo su gėlių puokštėmis. Dabar dažniausiai nuperkamas vienas kitas gėlės žiedas. Vieni tokį pasirinkimą grindžia tuo, kad mokytojai gėles vis tiek išmes, kiti tiesiog nemato reikalo leisti pinigų tokiam laikinam dalykui. Juk kur kas prasmingiau mokytojui įteikti ką nors, kas turi išliekamąją vertę. Pavyzdžiui, dėžutę saldainių, knygą ar kokį suvenyrą.
Gėles nešė per prievartą
Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius tikina, kad gėlių kaip direktorius gauna retai. Kaip mokytojas – dažniau. Tiesa, šios tradicijos jis stengiasi nesureikšminti. Svarbiausia, kad mokinys to nedarytų prieš savo valią – vien dėl to, kad taip jam nurodė tėvai.
„Būdamas mokiniu gėlių mokytojams nešti nenorėdavau. Kartą jas net išmečiau“, - prisiminęs juokiasi S. Jurkevičius.
Kita vertus, svarsto pašnekovas, tai – savotiškas sovietmečio reliktas. Vyras abejoja, ar ši tradicija prasmę turi ir dabar: „Ši tradicija sunkiai apčiuopiama. Nėra blogai įteikti vieną kitą gėlę, bet ar verta lėkti paskutinę akimirką įsigyti nupigintų kardelių ir per prievartą įteikti juos mokytojui? Juk Rugsėjo 1-osios esmė – pabūti kartu, pasidžiaugti.“
Pati didžiausia šventė mokytojui būtų, jeigu jo auklėtiniai neštų ne po vieną gėlę, o nuo visų įteiktų puokštę. „Esu vyras, todėl gėlės man ypatingų emocijų nesuteikia. Jaučiuosi kaltas, kai nesugalvoju, kur jas dėti. O jei Rugsėjo 1-ąją eini gatve su glėbiu gėlių, visi žino, kad esi mokytojas“, - juokiasi Vilniaus licėjaus direktorius. Puokštės nebemadingos
Vilniaus J. Basanavičiau gatvėje esančio gėlių turgelio pardavėja taip pat pastebi, kad gėlių pirkimo mados keičiasi: anksčiau pirkėjai pageidaudavo gėlių su išpuoštais butaforiniais akcentais, dabar jiems patinka paprastumas, stilingai kaspinu ar šiaudu perrišta gėlė. Jokių gremėzdiškų puokščių.
Kaspinus, blizgančius popierius ir kičinius papuošimus išstūmė kuo natūralesnės gėlių kompozicijos.
„Vieni paprastesnes gėles perka taupydami, o kitiems taip tiesiog gražiau. Kita vertus, pirkti puokštes jau nebemadinga. Jas renkasi nebent įtikti mokytojams besistengiantys tėvai“, - ironizuoja užkalbinta gėlių pardavėja.
Ji pastebi, kad pasirinkimas priklauso ir nuo to, kiek vaikų tėvai augina. „Jei vaikas šeimoje vienas, tėvai nepagailės ir 20 litų. Jei į mokyklą leidžiami keli vaikai, gėlės perkamos pigesnės. Pigesnių gėlių dairosi ir vyresni moksleiviai“, - atskleidžia pardavėja.
25 metus už gėlių turgelio prekystalio praleidusi moteris liūdnai konstatuoja žinią – kadaise itin svarbus buvęs Rugsėjo 1-osios atributas tapo viso labo pareiga. Kuo pigesnę – toks būna pirmasis gėles perkančių tėvų pageidavimas.
„Kadaise žmonės pirkdavo puokštes už 50 litų, o dabar jiems ir 10 Lt atrodo didelė kaina. Man gaila, kad tokios gražios tradicijos yra numarinamos. Pati savo vaikams kurdavau puokštes iš devynių kardelių“, - prisimena moteris.
Pardavėja skaičiuoja, kad gėlėms tėvai stengiasi išleisti ne daugiau nei 10 Lt. „Tarkim, lelijos kainuoja 8 Lt, šakelė eustomų – 5 Lt, trys gerberos – 9 Lt“, - vardija ji. Perka tik iš pareigos
Jai antrina rožių pardavėja Danutė. Nuosmukis, anot jos, prasidėjo prieš gerus dvejus metus. Jei kas ir perka gėlių, tai tik vieną kitą rožytę: „Išlipa iš džipo tėvas su pypliu, numeta šimtą litų ir sako: „Duokit vieną rožę.“ Graudu, kai žmonės gėles perka tik iš pareigos.“
Moteris pamini, kad mergaitėms tėvai perka šviesias – geltonas, baltas – rožes, o vaikinams – sodresnių atspalvių. Gėlių kainos svyruoja nuo 3 iki 7 Lt.
Kardeliai – klasika
Kokias gėles išsirinkti Mokslo ir žinių dienos šventei, dažniausiai padiktuoja tuo metu vyraujanti mada. Sovietmečiu į mokyklas vaikas skubėdavo su kardeliais rankose. Vėliau šios gėlės buvo pamirštos kaip istorinis reliktas, o neseniai grįžo į geidžiamųjų sąrašą. Turgavietėje šios kainuoja 3-4 Lt.
„Ir nieko keisto. Juk seniau gėlių pasirinkimas buvo daug kuklesnis nei dabar. Žmonės rinkosi tarp kardelių, jurginų, rožių ar gvazdikų. O dabar perka lelijas, saulėgrąžas, frezijas, gerberas, - pasakoja pardavėja Andžela. - Bet daugeliui vis dėlto svarbiausia, kad gėlė būtų pigi.“
