Tik sulaukusi KT sprendimo trečiadienį, rugsėjo 5 dieną, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spręs, ar nušalintą prezidentą Rolandą Paksą registruoti kandidatu į Seimą.
Teisinė kolizija tarp Lietuvos KT sprendimo ir Europos teisės iškilo, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad teisė būti renkamam į parlamentą yra viena iš žmogaus teisių, o Lietuvos sprendimas atimti ją iki gyvos galvos yra neproporcingas padarytai veikai.
Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius taip pakomentavo susidariusią padėtį: „EŽTT Strasbūre nustato teisinį standartą pagal Žmogaus teisių konvenciją, kurią yra pasirašiusi ir Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva žmogaus teisių standartą turi perkelti į nacionalinę teisės sistemą. EŽTT nekomentuoja Lietuvos Konstitucijos, bet iš R. Paksą liečiančio sprendimo išplaukia, kad Lietuva turėjo priimti Konstitucijos pataisas. Tai buvo viena galimybių išspręsti koliziją, tačiau Seimas, įstatymų leidėjas, pasirinko kitą kelią – nepriimti konstitucinio įstatymo, o nustatyti terminą priesaiką sulaužiusio asmens teisių apribojimui.“
Lietuvos Seimas pataisė Seimo rinkimų įstatymą ir įrašė, kad priesaiką pažeidęs žmogus negali kandidatuoti į Seimą tik ketverius metus. Tai atvėrė R. Paksui duris šįmet kandidatuoti į Seimą.
Tačiau pastarąjį Seimo sprendimą keli parlamentarai apskundė KT.
V. Sinkevičiaus nuomone, nepriėmus Konstitucijos pataisų, R. Paksui vargu ar atsivertų vartai į Seimą.
„Žinoma, viskas priklausys nuo to, kaip teisinę situaciją interpretuos KT. „Jeigu KT laikysis ankstesnės doktrinos, kad priesaiką sulaužęs asmuo visą gyvenimą netenka teisės būti renkamas į pareigas, kurias eiti reikalinga priesaika Konstitucijai, sprendimas R. Pakso atžvilgiu nebus palankus. Priešingu atveju, palankiam sprendimui teismas turėtų rasti argumentą Konstitucijoje. Aš asmeniškai tokio argumento neįžvelgiu“, – tvirtino teisės profesorius V. Sinkevičius.
KT 2004-aisias nustatė, kad R. Paksas būdamas prezidentu šiurkščiai pažeidė savo priesaiką. Remiantis šia išvada Seimas vėliau jį pašalino iš pareigų.
Apkalta prezidentui R. Paksui buvo pradėta paaiškėjus, kad valstybės vadovas yra pažeidžiamas. Nustatyta, kad prezidentui neigiamą įtaką ir spaudimą darė bendrovės „Avia Baltica“ savininkas, finansinis rėmėjas Jurijus Borisovas.
Buvo rasta faktų, rodančių, kad R. Paksas galimai susijęs su Lietuvos nacionaliniam saugumui pavojingais Rusijos verslo ir politiniais sluoksniais.
„Pakso byla“ kuriam laikui suskaldė Lietuvos visuomenę, prieš jį ir jo vadovaujamą Liberalų demokratų partiją anuomet susivienijo visos pagrindinės Lietuvos partijos. Dauguma R. Pakso šalininkų sudarė skurdžiai gyvenantys, rinkos ekonomikos struktūrose pralaimėjimą patyrę žmonės, tarp jų buvo ir nemažai su teisėsauga konfliktavusių asmenų.
Šiuolaikiniu folkloru tapo R. Pakso posakiai: „Kaltas ne aš, o mano aplinka“ bei „Problema ne manyje, o mūsyse“. R. Paksas iš politinės arenos nedingo – atvirkščiai, politologų spėjimu, jo vadovaujamai partijai „Tvarka ir teisingumas“ spalio mėnesį vyksiantys Seimo rinkimai turėtų būti sėkmingi.
Istorikas, politikos apžvalgininkas Antanas Kulakauskas sako esąs beveik įsitikinęs, kad KT sprendimas R. Paksui bus nepalankus.
„Priežastis yra labiau politinė, o ne teisinė. Kai Seimo nariai priėmė priesaiką sulaužiusiems asmenims, o tai reiškia - R. Paksui draudimą kandidatuoti panaikinantį įstatymą, užkulisiuose kalbėjo: esą, dabar priimsime tokį įstatymą, bet prieš rinkimus jį užginčysime“, – pasakojo politologas.
A. Kulakauskas nemano, kad R. Paksas ir jo partija prarastų įtaką, jeigu vadas negalėtų dalyvauti rinkimuose, patekti į Seimą. Profesorius atkreipė dėmesį, kad per šiuos ketverius metus, nors R. Paksas neturėjo Seimo mandato, „tvarkiečių“ ir jo paties reitingai dėl to nenukentėjo.
„Atvirkščiai, nuskriaustųjų statusas gali net padidinti populiarumą, turint galvoje mūsų tautos mąstysenos ypatumus“, – aiškino A. Kulakauskas.
