Kaunas – vienintelis Lietuvoje miestas, priklausantis Naujajai Hanzos miestų sąjungai. Viduramžių tradicijas puoselėjančios Hanzos dienos Kaune rengiamos nuo 2005 metų.
Pernai šventės rengėjai sugebėjo suorganizuoti tarptautinę Hanzos šventę. Rengėjų teigimu, investicijos į šventę miestui atsipirko įvairiomis prasmėmis.
Tačiau šiemet „Hanza Kaunas“ įkūrėjas verslininkas Darius Rumšas ilgai svarstė, ar pasilinksminimus rengti. Nenorėjo, kad dėl lėšų stygiaus būtų sugadinta gera šventės reputacija.
– Šiemet šventei iš miesto biudžeto skirta 33 tūkstančiai litų – mažiausiai per 7 metus gyvuojančio renginio istoriją. Konservatorių vadovaujamas miestas pirmenybę atidavė kitoms dviem šventėms – Kauno dienoms skyrė 90, Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną inscenizacijai – 250 tūkstančių litų. Galbūt taip nutiko dėl to, kad Hanzos dienas ne vienerius metus labiausiai palaikė liberalai? – paklausėme D. Rumšo.
– Klausimą, ar pakliuvome į politines peripetijas, girdžiu ne pirmą kartą. „Hanza Kaunas“ gyvavo valdant įvairioms politinėms partijoms.
Pernai, kai rengėme tarptautinę šventę, jai lėšų iš biudžeto skyrė mero Andriaus Kupčinsko vadovaujama valdžia. Šiemet pirmenybė buvo suteikta kitiems renginiams. Tai, žinoma, keista.
Pernai iš miesto biudžeto renginiui buvo skirta 150 tūkstančių litų. Kitą dalį šventės išlaidų sudarė rėmėjų lėšos.
Rengdamiesi „Hanza Kaunas 2011“ buvome paskaičiavę išankstinę finansinę naudą miestui.
Kaune gyvendami ir linksmindamiesi svečiai į biudžetą atnešė per 1 milijoną litų. Čia neįtraukti skaičiavimai, kiek papildomų darbo vietų buvo sukurta šventės metu, kiek pelno gavo transporto kompanijos.
Šventė duoda ne tik materialinę naudą. Ji garsina miestą, padeda užmegzti ilgalaikius kultūrinius ir verslo ryšius. Todėl skaudu, kad juodu ant balto pateikti skaičiavimai kažkodėl lieka neišgirsti.
Pelninga ir tarptautinį pripažinimą davusi šventė kažkodėl vėl palikta likimo valiai.
– Kodėl po ilgų svarstymų vis dėlto dviejų dienų renginių maratoną nusprendėte surengti?
– Mes su režisieriumi Andriumi Žiurausku stengiamės, kad renginys pirmiausia patiktų miestiečiams. To, matyt, pasiekėme, nes pavyko rasti solidžių rėmėjų. Todėl nebenoriu gadinti sau nervų ir gilintis į politiką.
Rėmėjų dėka kauniečiai ir miesto svečiai nepajus, kad šventės biudžetas kuklus. Esu labai dėkingas ir Kauno studentams. Pulkas savanorių nemokamai padės visų renginių metu.
– Ką naujo šiemet pamatys šventės svečiai?
– Be jau tradicinių renginių senamiestyje, krantinėje prie Vytauto bažnyčios vyks tarptautinis viduramžių riterių turnyras Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti.
Nemune Kauno aukštųjų mokyklų studentai surengs irklavimo senoviniais laivais regatą. Pirmą kartą į viduramžių kaimą atkeliaus pirkliai iš Rytų.
Viena šventės staigmenų taps ir piratų sala.
Domintis istorija paaiškėjo, kad Baltijos jūros piratai savo nuotykiais ir legendomis nenusileido Karibų piratams.
Teigiama, kad Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovai globojo piratus ir mokėjo jiems už tai, kad šie trukdytų ramiai gyventi Hanzos pirkliams. Todėl mūsų šventėje atsiras linksmieji blogiukai, kuriems vadovaus Klausas Stortebekeris.
Vienoje legendoje minima, kad po išdavystės Klausas buvo įkalintas Hamburge. Už savo laisvę jis pažadėjęs miestui padovanoti aukso grandinę, kuria būtų galima apjuosti visą Hamburgą.
– Rugsėjo 8-oji, kai prasidės šventė, laikoma ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo diena. Ar ši data taip pat bus kaip nors paminėta?
– 1430 metų rugsėjo 8-ąją kunigaikštis laukė savo karūnos, bet taip jos ir nesulaukė. Todėl į šventę pakviestas skulptorius Donatas Mockus kurs smėlio skulptūrą „Vytauto karūna“. Ji bus laikina, trapi, kaip ir Vytauto Didžiojo lūkesčiai.
Karūnoje matysis miestą reprezentuojantys pastatai – Vytauto, Prisikėlimo bažnyčios, Soboras, Perkūno namas, kuriame viduramžiais buvo įsikūrę Hanzos pirkliai.
Vytauto karūnavimo proga visus jaunuosius kauniečius ir miesto svečius į miesto riterius ir damas įšventins Lietuvos kariuomenės kapitonas Donatas Mazurkevičius.
Minint 600 metų Žalgirio mūšio metines jis atliko Vytauto Didžiojo vaidmenį. Per Hanzos šventę jis vėl pasipuoš viduramžių drabužiais ir taps Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu.
