Vilniaus energetikai tokius premjero išvedžiojimus įvertino tiesiai šviesiai – melas.
Žinoma, prieš rinkimus bet koks melas pateisinamas. Ypač dėl Vilniaus, kurio kontrolę prarado konservatoriai. Tačiau atsirado noras žlugdyti bet kokią sostinės iniciatyvą.
Žadate vilniečiams pigesnę šilumą – užblokuosime. Norite biokuru kūrenti – neleisime. Svajojate renovuoti daugiabučius – negalima, nes nebeliks pinigų sraigtasparniams.
O jei neblokuotų ir leistų, ką tuomet kritikuoti? Gal Kauno valdžią, kur šiluma daug brangesnė nei Vilniuje.
Vargu. Juk šį miestą valdo konservatorių meras, o per Seimo rinkimus kauniečių genuose – remti šią partiją.
Taip, kai kur šiluma iš tiesų pigesnė negu Vilniuje, jau nekalbant apie Kauną.
Todėl į tuos miestus premjeras turėtų surengti artimiausią dviračių žygį.
A. Kubilius jau artimiausią savaitgalį galėtų užsukti į Uteną ar Molėtus, kurių gyventojai už šilumą moka trečdaliu mažiau negu vilniečiai.
Tų kraštų šilumininkai kokioje nors paežerėje mielai papasakotų, kaip jie išsižadėjo dujų dar 2002 metais.
Geraširdžiai Aukštaitijos energetikai tikrai neslėptų, kaip jie su vietos valdžia kone naktimis kūrė projektus, po kurių tyliai pereita prie biokuro. Net finansuotojų iš Švedijos pritraukė.
Vykdamas į būsimos elektrinės arimus A.Kubilius visada laukiamas ir pigią šilumą gaminančioje Ignalinoje.
Pjuvenas deginantys ignaliniečiai pademonstruotų, kokią įrangą su savivaldybės pagalba kažkada parsivežė iš Skandinavijos. O apie dujų kainas jų klausti net nereikėtų, nes jų čia jau seniai – nė kvapo.
Jeigu premjerui užtektų jėgų, galėtų užsukti ir į Radviliškį arba numinti iki Tauragės. Čia vietos valdininkai, surėmę pečius su šilumininkais, kadaise padarė tai, dėl ko „Gazprom” tarpininkai gali tik griežti dantimis, – dujų tiems miestams jau beveik nebereikia.
