Lobizmas – užžėlusi neskaidri pelkė, bet politikams joje šilta

Labiausiai išviešėjusi politinės korupcijos sritis Lietuvoje – tai lobizmas, o visi bandymai jį sutvarkyti žlugo Seime. Taip mano Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Dauguma grupių politikus paveikia slapta nuo visuomenės, o tai daryti leidžiančių įstatymų Seimas užsispyrusiai nesutinka keisti. Todėl viešai dirbančius lobistus galima suskaičiuoti ant pirštų.

„Dabartinis įstatymas visiškai ignoruoja realią padėtį, visiškai ignoruoja 99,9 proc. lobistų“, - skundėsi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijos vadovas Remigijus Rekerta.<br>V. Balkūnas
„Dabartinis įstatymas visiškai ignoruoja realią padėtį, visiškai ignoruoja 99,9 proc. lobistų“, - skundėsi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijos vadovas Remigijus Rekerta.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 6, 2012, 6:32 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 10:08 PM

„Politinės korupcijos problema turi tris dalis: lobizmo reglamentavimas, partijų ir kampanijų finansavimas, teisėkūra. Dvejose pastarosiose srityse matome pažangą, o lobizmo reglamentavimas niekaip nejuda iš nulinio taško“, - Seime ketvirtadienį pareiškė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romas Zienka.

Prieš kelerius metus sukurtas naujas Lobizmo įstatymas dulka stalčiuose. Seimas jo nesiima.

„Kova su korupcija ir konkrečios priemonės prieš ją bus tol nesėkmingos, kol nebus pribrendusi politinė valia ką nors keisti. Pastangų ką nors daryti lyg ir yra, ratai sukasi, tačiau mes vis sustojame tame pačiame taške. Gal mums trūksta registruoto lobisto, kuris įstatymą pajudintų iš vietos?“ - parlamentarus kaltino R. Zienka.

Konferencijoje Seime eilinį kartą apgailestauta, kad dabartinis lobizmo įstatymas visiškai neveikia.

Įstatymu siekta prižiūrėti lobizmą, kad paaiškėtų, kas daro įtaką politikų priimamiems sprendimams.

Todėl įstatymas nurodo visiems registruotiems lobistams informuoti apie savo veiklą, užsakovus, honorarus. Tačiau leidžia su politikais bendrauti ir juos įtikinėti visoms asociacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms. Ir leidžia pastarosioms niekur nesiregistruoti ir nieko nesakyti apie savo veiklą.

„Dabartinis įstatymas visiškai ignoruoja realią padėtį, visiškai ignoruoja 99,9 proc. lobistų“, - skundėsi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijos vadovas Remigijus Rekerta.

„Jau beveik 12 metų galiojantis įstatymas reglamentuoja tik dešimties asmenų veiklą. Būtų naivu tikėtis, kad poveikis valstybei ar valdžiai yra daromas tik jų“, - dėstė lobistas Andrius Romanovskis. Jis yra teisėsaugos įtariamas, kad davė kyšį parlamentarui Vitui Matuzui.

„Yra ir kita problema. Visuomenėje supratimas apie lobizmą yra visiškai nulinio lygio. Tik per pastaruosius tris mėnesius dėl mano klausimo atsirado diskusijos, kas yra lobistas. Ir vyrauja išankstinės nuostata, kad „juos reikia sodinti, nes jie bando daryti įtaką politikams.“ Nes, manoma, kad politikams daryti įtaką draudžiama“, - dėstė A. Romanovskis.

Konferencijoje Seime buvo sutarta, kad lobizmo įstatymo problemoms taisyti reikia kurti darbo grupę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.