Mokytojų ketinimas streikuoti sukėlė nerimą Lietuvos moksleivių sąjungai (LMS). „Moksleiviai neturi kentėti. Jau turėjome patirtį praeitais mokslo metais, kai mokytojai streikavo. Mokiniai sėdėjo klasėse ir nieko neveikė“, - piktinosi LMS prezidentas Vygintas Eidėnas.
Pamokos nutrūks ilgam
„Planuojame ilgai streikuoti, ne mažiau kaip du mėnesius. Lengva nebus. Viskas priklausys nuo bendruomenės palaikymo“, - sakė mokytojų atstovas A. Navickas.
Mokyklose streikui pritarti buvo vykdomas slaptas balsavimas. Visose mokyklose, kurios pasisakė už streiką, buvo 90 proc. mokytojų palaikymas. Tose švietimo įstaigose, kur streiko idėją palaikė pusė kolektyvo, jis nebus rengiamas.
Moksleivių atstovams tokie ketinimai kelia nerimą. „Savaitė jau būtų blogai. Abiturientus ar dešimtokus, kuriems reikia ruoštis egzaminams, tai išmuštų iš vėžių“, - tikino moksleivių atstovas V. Eidėnas.
Jis ragino sėsti mokytojus ir savivaldybės atstovus prie derybų stalo ir išspręsti kilusias problemas.
Pirmąsias dvi savaites po atostogų mokiniai turėtų pajusti mokslų ritmą. Bet, anot V. Eidėno, jei mokykla dėl mokytojų streiko nepadėtų moksleiviams mokytis, viskas vėl susijauktų.
„Stresas moksleiviams, stresas tėvams. Gal net ne visos temos būtų išmoktos. Tai susilpnintų pasitikėjimą mokykla“, - įsitikinęs moksleivis.
Siūlys žiūrėti filmus
Mokytojai streiko metu neis į darbą. Kiekvienoje mokykloje veiks streiko komitetas, kuris privalės pasirūpinti mokinių saugumu. Mokiniai bus informuoti apie tai, kad pamokos nevyks. Tiems, kurie ateis į mokyklą, bus siūloma aktų salėje žiūrėti filmus, užsiimti kita veikla.
„Čia būti ar nebūti klausimas. Ilgai stumdėmės. 2008 metais darėme bado akcijas prie savivaldybės. Gegužės mėnesį tarybos nariams vienu metu siuntėme trumpąsias žinutes. Tarybos nariai gavo tūkstančius žinučių. Meras grasino, kad kreipsis į prokuratūrą. Vaikų teisės aiškinosi, ar teisėtai į akciją buvo įtraukti vaikai, bet išaiškino mūsų naudai – vaikai turi teisę įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Darėme pilietiškumo pamoką politikams, mitingą“, - pasakojo A. Navickas.
Jis augina keturis mažus vaikus, gyvena prosenelio name. „Aš noriu čia gyventi. Uždaro meno, sporto mokyklas. Neleisiu, kad kažkokie vadukai, kurie prabangiais visureigiais važinėja, diktuotų sąlygas, darytų verslus. Manęs tai netenkina, esu nusiteikęs kautis iki galo“, - kalbėjo mokytojų atstovas.
Piktina „verslo planai“
Rimti nesutarimai tarp mokytojų ir savivaldybės tęsiasi nuo šių metų balandžio. „Kantrybės taurę perpildė paskutinis savivaldybės verslo planas – privatizuoti mokyklos valgyklas. Šoktelėtų kainos, suprastėtų kokybė, nebūtų valgyklos kiekvienoje mokykloje. Pasipiktino ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai“, - tikino A. Navickas.
Tai, anot mokytojų atstovo, ne vienintelė problema, jų prisikaupę daug, o savivaldybė visai nereaguoja į mokytojų teikiamus pasiūlymus.
„Prieš metus buvo privatizuoti mokykliniai autobusiukai. Vežėjų nėra, yra monopolija, padidėjo kainos. Kai mokyklos turėjo autobusiukus, pamokų metu buvo galima vaikus vežti į parką ar į žirgyną. Dabar su išaugusiomis kainomis to vykdyti neįmanoma“, - apgailestavo LŠDPS Zarasų rajono susivienijimo pirmininkas.
Nori sutarties su savivaldybe
Mokyklų darbuotojus piktina ir tai, kad savivaldybė visai nefinansuoja buitinių mokyklos reikmių. „Reikia spyną sutvarkyti ar lemputę pakeisti, nėra darbuotojų, daugelis dirba pusė etato. Jiems siūloma eiti nemokamų atostogų, virėjos pačios turi plauti valgyklą“, - vardijo A. Navickas.
Jo įsitikinimu, mokyklos žlugdomos specialiai. „Galima būtų ieškoti kompromisų, bet dialogo nėra, - tvirtina švietimo darbuotojų atstovas. - Siūlome nuo 2009 metų sudaryti teritorinę kolektyvinę sutartį tarp savivaldybės ir mokytojų atstovų. Jei ji būtų sudaryta, valdininkai visada turėtų derinti sprendimus su mokytojais. Dabar sutarties nėra, jie neprivalo nieko derinti ir mūsų tas netenkina. Turime arba sutikti su sprendimais, arba streikuoti. Nebegalime sutikti.“
