Tiesa, tas didis žmogus kol kas nesiveržia į marsus ir andromedas. Jo tikslas – ne tolimų planetų ir galaktikų, o šiek tiek artimesnio – literatūros – kosmoso užkariavimas.
Iškiliojo literatūronauto kelionės pradžia pasirodė lengva. Per 8 metus jis išleido 11 knygelių lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Pačių įvairiausių žanrų – nuo anekdotukų iki eilėraštukų.
Tačiau plunksnagraužį aplinkiniai vis tiek vadino Kauno visuomenės veikėju, politiku, lakūnu, Afganistano karo dalyviu, vidaus vandenų kapitonu, baikeriu – viskuo, tik ne rašytoju. Kodėl? „Ogi nepriklausau jokiai kūrybinei sąjungai”, – sumojo jis ir pradėjo svaiginamą skrydį į literatūros kosmoso platumas.
Lietuvos rašytojų sąjunga atkišo riebią špygą. Užtat su duona ir druska sutiko tiek Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos respublikinė draugija, tiek G.Deržavino rusų literatūros klubas. Tik mokėk nario mokestį!
Kas toliau? Jei mūsų literatūronautas keletą savo kūrybos anekdotų, pasitelkdamas internetinę vertimo programą, išverstų į lenkų kalbą, galėtų bandyti įstoti ir į Respublikinę lenkų rašytojų draugiją, ir į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungą.
O jei jis Žemaitijoje įsigytų sodybą, tikrai prisibelstų į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą ir Žemaitijos rašytojų bendriją. Užsispyrimas duris greičiausiai atvertų ir į Nepriklausomųjų rašytojų bei Detektyvų rašytojų sąjungas.
Juk literatūros kosmosas beribis. Net ir mažutėje Lietuvėlėje. Tad pirmyn į kosminę odisėją, gerbiamasis nary G. Labanauskai. Nesustokite pusiaukelėje, nes ateityje ir jums gali būti apmaudu.
