Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ketvirtakursiui A. Rashidui po trejų metų teks rinktis – likti Lietuvoje, grįžti į tėvynę ar kelti sparnus į Didžiąją Britaniją.
Mūsų šalyje Adilo širdį įkalinti gali nebent lietuvė studentė, su kuria jis neseniai užmezgė draugystę.
Tiesa, norinčių likti Lietuvoje studentų iš Azijos – vos vienas kitas.
Jie mūsų šalyje mokosi, susidraugauja su vietos lietuviais ir musulmonais, lanko savo tikėjimo maldos namus, bet vos gavę diplomus išvyksta gyventi į JAV, Vakarų Europą – ten, kur geresnis uždarbis ir gatvėse malonesni žvilgsniai.
Suvilioja mažas mokestis
Užsieniečiai studijas Lietuvoje renkasi dėl mažos mokslų kainos ir aukštos kokybės.
Chirurgija besidomintys Adilas ir jo bendrakursis, 23 metų Samas Varghese prieš atvykdami į Kauną domėjosi, kiek kainuoja medicinos studijos kituose Europos universitetuose.
Paaiškėjo, kad mažiausias mokestis užsieniečiams – LSMU.
Čia už metus reikia mokėti nuo 5,6 iki 8,8 tūkst. eurų (maždaug 19,2 – 30,2 tūkst. litų).
Pavyzdžiui, Čekijos aukštosiose mokyklose tokios pat trukmės studijų kaina siekia 13 tūkst. eurų (44,7 tūkst. litų).
„Anksčiau studijavau mediciną Vengrijos universitete. Studijos pas jus – geresnio lygio”, – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą įvertino 27 metų iranietė Saeideh Majidnejad.
Vilniuje jaučiasi laisviau
Saeideh ir būsimai odontologei, LSMU trečiakursei korėjietei Kynyoung Yn teko patirti chuliganų išpuolių.
Viešnia iš Irano ir keli jos draugai lietuviai buvo sumušti prie Kauno marių, o 21-erių Kynyoung Yn nukentėjo Savanorių prospekte, kai vaikščiojo kartu su savo tautiečiu.
Du pro šalį einantys nepažįstami vaikinai korėjiečių porą ėmė stumdyti, tąsyti už plaukų.
Jiems tikriausiai užkliuvo praeivių odos spalva.
Buvo diena, aplinkui vaikščiojo daugiau žmonių, bet chuliganai daugiau prie nieko nekibo.
„Išėję į gatvę jaučiame, jog mus smaigstyte smaigsto smalsūs arba atvirai nedraugiški žvilgsniai.
Kai kurie žmonės, mus išvydę, iškart parodo nepasitikėjimą.
Pavyzdžiui, viešajame transporte pritraukia arčiau savęs rankinę, manydami, jog galime ją pagrobti”, – įspūdžiais dalijosi Adilas ir Samas.
Šie studentai tvirtino, jog jauni lietuviai jų atžvilgiu yra tolerantiškesni nei vyresnio amžiaus žmonės. Pastarieji dažniau demonstruoja piktus žvilgsnius ar laido replikas.
Vilniuje ir Klaipėdoje lankęsis Samas prisipažino, jog geriausiai jaučiasi sostinėje, kurioje daugiau žmonių moka angliškai, iš jų beveik nesklinda priešiškumo.
Policininkų elgesys nuvylė
„Aš labiau bijau ne rasistinių išpuolių, kurių Lietuvoje tikrai nėra daug.
Kaune negaliu jaustis saugiai dėl chuliganų, kuriems nesvarbu tavo odos spalva, o tiesiog niežti nagai.
Blogiausia tai, jog teisėsauga nieko jiems negali padaryti. Po sumušimo kreipiausi į policiją, bet jokios pagalbos nesulaukiau. Pareigūnai dirbo atmestinai”, – prisiminė Saeideh.
Iranietę ir jos bičiulius daužę užpuolikai taip ir nebuvo rasti.
Gydytojai uždirba gerai
„Lietuvoje mažesnė praraja tarp turtingų ir vargšų nei Pakistane. Pas jus stipresnė vidurinė klasė”, – abi valstybes lygino A.Rashidas.
Kai kurių sričių specialistų uždarbis Indijoje ir Pakistane – ne mažesnis nei Lietuvoje. Ypač gerai uždirba gydytojai.
„Indo mediko alga – apie 1000 eurų (3450 litų).
Gaunant tokį atlyginimą pas mus galima visai neblogai gyventi”, – tvirtino S. Varghese.
Adilas atkreipė dėmesį į Lietuvoje neaukštas viešojo transporto kainas, kurios prieinamos ir menkas pajamas gaunantiems žmonėms.
Domisi Kauno architektūra
Adilas, Saeideh ir Samas mėgsta lankytis lietuviškuose klubuose, dažnai nueina ir į koncertus.
Uždaresnio būdo Kynyoung Yn triukšmingus vakarėlius iškeičia į ramius vakarus artimų draugų rate, jaukias romantiškas kavines.
Architektūra besidominčios Saeideh aistra – pasivaikščiojimai po Kauno senamiestį.
Studentė retai praleidžia progą apžiūrėti Rotušę, arkikatedrą, kitus įspūdingus statinius, siauras gatveles, akmeninį grindinį.
„Kaunas – mažytis, palyginti su Pakistano miestais. Nepaisant kai kurių draugyste netrykštančių praeivių, man čia – jauku.
Tiesa, kurį laiką buvo nelengva priprasti prie trumpų žiemos ir vėlyvo rudens dienų”, – šypsodamasis prisiminė Adilas.
Šaltis, tamsa slėgė ir Kynyoung Yn. Korėjoje vasarą – 35 laipsniai šilumos, o žiemą termometro stulpelis nenukrinta žemiau 10 laipsnių.
Atbaido ir kyšių sistema
Samas, kaip ir iranietė Saeideh, po studijų Lietuvoje tikriausiai iškeliaus į Didžiąją Britaniją.
Iš Irano sostinės Teherano į Europą mokytis atvykusi mergina prisipažino, jog jos nežavi tėvynėje susiklosčiusi santvarka, kurioje ji nesijaučia laisva. Saeideh tikisi tapti kardiologe arba vidaus ligų gydytoja.
Kynyoung Yn grįš į tėvynę jau ne viena, o su savo mylimuoju, kuris taip pat studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Korėjiečių romanas užsimezgė Kaune.
Ar A. Rashidas išvyks iš Lietuvos, priklausys ir nuo to, kaip susiklostys jo santykiai su mergina iš Kauno.
Daugelis azijiečių Lietuvoje liktų, jei būtų didesni medikų atlyginimai. Juos atgraso ir mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemoje ir kitose srityse klestintis kyšininkavimas.
Atvykėlių ir lietuvių studentų elgesys skiriasi
* Kaune studijuoja per 300 jaunuolių, o visoje Lietuvoje – apie 500 jaunuolių iš Azijos. Daugiausia jų mokosi Sveikatos mokslų, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo universitetuose.
* Didžiausi vaikinų ir merginų srautai atvyksta iš Libano, Indijos, Pietų Korėjos, Turkijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Pakistano.
* Tai inteligentų šeimose užaugę jaunuoliai, kurių tėvai, kartais net jausdami didelį nepriteklių, siekia išleisti savo vaikus į mokslus.
* Apie Lietuvos aukštąsias mokyklas azijiečiai dažniausiai sužino naršydami po internetą, iš savo tautiečių draugų arba bendraudami su mūsų universitetų agentais. Vienas stipriausių agentų LSMU dirba Libane ir Pietų Korėjoje.
* Populiariausios specialybės tarp Azijos studentų – chirurgija, kardiologija, politikos mokslai, ekonomika, vadyba, statybos inžinerija, architektūra.
* „Studentai iš Azijos nuo lietuvių skiriasi tuo, jog per paskaitas iš jų nereikia traukti žodžio. Jie patys rodo iniciatyvą, dalijasi žiniomis, idėjomis, o lietuvis neklausiamas tyli, nors ir yra gerai išmokęs savo dalyką”, – tvirtino LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanė Neringa Paužienė.
* Dalis musulmonų ir kitų tikėjimų studentų yra labai religingi. Apie tai galima spręsti iš ilgų merginų skarų, kuriomis apsigobusios jos ateina į paskaitas, įvairių kitokių apdarų.
* Kaune musulmonų pamaldos vyksta miesto centre esančioje mečetėje, o Vilniuje – musulmonų dvasiniame centre Muftiate.
* „Lietuvoje nuolat gyvena apie 3000 musulmonų. Trumpesniam laikui iš kitų valstybių atvykę studentai, įvairių sričių specialistai, maldos namuose lankosi vis rečiau”, – pasakojo Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro valdybos pirmininkas Romas Jakubauskas.
