Šiemet mokslo metus studentai Kaune pradėjo linksmomis eitynėmis Laisvės alėja ir akcija „Studijuojantis Kaune“. Jaunimas rašė miestui skirtus linkėjimus, kurie bus įdėti į per metus planuojamą pastatyti paminklą studentijai.
Paminklu norima įamžinti mūsų mieste 90 metų puoselėjamas akademines vertybes.
Mintimis apie akademinio jaunimo problemas šventėms pasibaigus paprašėme pasidalyti su visų mieste esančių universitetų atstovais bendraujančio didžiausios mieste aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų atstovybės prezidento Justino Staugaičio.
– Su kokiomis problemomis nuo pirmųjų mokslo metų dienų susiduria studentai? Ar Kaune jaunimą tenkina gyvenimo bei mokymosi sąlygos? Ar jauni žmonės jaučiasi saugūs? – paklausėme J. Staugaičio.
– KTU šiais metais studijuoja apie 2 tūkstančius jaunuolių. Toks skaičius besimokančiųjų vyrauja pastaruosius kelerius metus.
Ankstesniais laikais universitete mokydavosi kur kas daugiau žmonių. Todėl bendrabučių visiems norintiems studentams užtenka.
Gyventi laisvose vietose priimame ir Vytauto Didžiojo universiteto bei Lietuvos kūno kultūros akademijos studentus.
Kita kalba – gyvenimo kokybė. Už gyvenimą bendrabučiuose mokame 150 – 350 litų. Ne visi pastatai dar atnaujinti, tai vyksta pamažu. Tokia pati padėtis yra ir dėl auditorijų.
Bendraudamas su savo ir kitų aukštųjų mokyklų jaunimu girdžiu, kad visiems aktualu ne tik normalios gyvenimo sąlygos, bet ir aplinka, kurioje būname. Girdžiu, kad jaunimas nori patogiai ir saugiai jaustis ne tik mieste, bet ir ten, kur studijuoja bei gyvena.
Mūsų studentų atstovybė pastaruoju metu įgyvendino keletą socialinių projektų. Rūpinomės, kad studentų miestelyje būtų pastatyti suoliukai, didesniu spinduliu jau veikia bevielis internetas.
Vardan saugumo miestelyje įrengta daugiau vaizdo kamerų. Kelis kartus per naktį šia teritorija pravažiuoja patruliuojantys policijos ekipažai.
Universiteto vadovybė, rėmėjai ir pareigūnai parėmė studentų atstovybės idėjas ir padėjo įgyvendinti projektus. Manau, kad ir kitų universitetų jaunimas, jei tik nenuleistų rankų, sugebėtų pasigerinti savo studijų ir gyvenimo sąlygas.
– Ar Kaune studentai pajėgūs savo jėgomis rasti pragyvenimo šaltinių ir pasirūpinti ateitimi?
– Pažangiausi mūsų studentai gauna 260–520 litų stipendijas. Panašias sumas gali gauti ir socialiai remtinų šeimų atžalos ar našlaičiai.
Valstybės finansuojamų vietų kasmet mažėja, nes šalyje mažėja gyventojų. Daliai studentų už semestrą studijų tenka mokėti 3 – 10 tūkstančių litų. Manau, kad panaši padėtis yra ir kituose universitetuose.
Dauguma, ypač vyresniųjų kursų studentų, bando užsidirbti nuo studijų laisvu laiku. Norėdami tai pasiekti, studentai turi kovoti už jiems palankų paskaitų grafiką.
Mes siekiame, kad magistrantai paskaitas galėtų lankyti antroje dienos pusėje. Jei aukštosios mokyklos susivienytų, to pasiekti būtų lengviau.
– Tačiau ar studentai sugebėtų rasti laisvų darbo vietų?
– Ne paslaptis, kad ne visi baigusieji universitetus randa darbo, nemažai jaunimo emigruoja. Kad vyktų mažesnis protų nutekėjimas, studentai turi ieškoti glaudesnių ryšių su verslininkais.
Juos įtraukus į universitetų organizacijas, dar besimokydami studentai jau galėtų laisvu laiku bei vasaromis atlikti praktiką įmonėse, įgauti visų taip reikalaujamos darbo patirties ir ateityje tikėtis gauti darbo Lietuvoje.
Esu įsitikinęs, kad tik nuo pačių studentų aktyvumo priklauso, ar pavyksta patraukliai save pateikti potencialiems darbdaviams. Manau, kad neverta vengti apeliuoti ir į patriotiškus jausmus.
Turiu galvoje tai, kad daugelis baigusiųjų studijas ir verslą turinčių žmonių lieka savo universitetų patriotais, todėl mieliau suteikia galimybių tobulėti būtent tame pačiame universitete studijuojančiam jaunimui.
– Kokios pagalbos studentai norėtų iš miesto valdžios?
– Aktualiausia problema – užsitęsę Parodos gatvės remonto darbai. Daugybė jaunimo gyvena ne tik mūsų studentų miestelyje, bet ir greta esančiuose mikrorajonuose.
Tarp jų ir miesto centro kursuoja tik vieno maršruto autobusas. Įsivaizduokite, kokios spūstys būna rytais ir vakarais. Tai problemų kelia ne tik studentams, bet ir tų mikrorajonų gyventojams.
Taip pat gerokai sumažintas naktinių troleibusų reisų skaičius. Suprantu, kad greičiausiai tokie maršrutai nuostolingi. Tačiau studentams jie buvo labai reikalingi. Tai prisidėjo ir prie saugesnio mūsų gyvenimo.
Ypač aktualus naktinio viešojo transporto klausimas bus žiemą, kai ilgą paros laiką būna tamsu. Tada mieste užtrukusiems studentams tikrai kils problemų dėl saugumo.
Miesto valdžia didžiuojasi, kad Kaunas yra akademinio jaunimo lopšys.
Tačiau apie paminklą studentijai kalbame jau ne vienerius metus. Tikiuosi, kad šiemet šį projektą įgyvendinti vis dėlto pavyks.
Dėl visų šių klausimų artimiausiu metu drauge su kitų universitetų atstovais ketiname apsilankyti pas miesto merą. Tikiuosi, pokalbis duos vaisių, nors neslėpsiu – dažnai esame išklausomi, bet neišgirstami.
