Mėtų augintojai išsiverčia ir mažame sklype

Ar tikrai darže augančių mėtų kvapas gali priminti šokoladą, bergamotę, bananą ar net odekoloną? Pasirodo, gali. Ir nebūtinai šiltuosiuose kraštuose.

Daugiau nuotraukų (1)

Virginija Petrauskienė ("Vartai")

Sep 10, 2012, 1:00 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 8:52 PM

Tuo galima įsitikinti apsilankius Panevėžio rajone prieskonines žoles auginančių sutuoktinių Milnoros ir Lino Pribušauskų ekologiniame ūkyje.

Sunku patikėti, bet lietuviams gerai pažįstamos mėtos gali turėti gausybę kvapo atspalvių.

Tuo 37-erių M. Pribušauskienė pirmą kartą įsitikino senokai – prieš aštuonerius metus Prancūzijoje.

Siuntėsi iš Prancūzijos

Tuo laiku lietuvė buvo baigusi vienus metus trukusias studijas Anžė žemės ūkio universitete. Po jų M. Pribušauskienė dvi vasaras stažavosi pas vieną prancūzų ūkininką.

Kartą po darbo ūkyje ji aplankė Orleano botanikos sodą.

Agronomo specialybę įgijusią M. Pribušauskienę labai sudomino ten augančių mėtų įvairovė.

Jei ne šie Prancūzijoje uostyti augalai, jai gal nebūtų kilusi mintis pačiai imtis prieskoninių žolelių verslo.

Tokiai minčiai pritarė ir jos bendraamžis sutuoktinis Linas. Prieš ketverius metus M. Pribušauskienė iš Prancūzijos atsisiuntė keturis skirtingų rūšių mėtų daigelius.

Dabar Paliūniškio kaime keliuose šeimos prižiūrimuose sklypuose auga per 10 rūšių mėtų. Jos skiriasi ne tik savo aromatu, bet ir išvaizda.

Neįprastai skambantys mėtų pavadinimai – šokoladinė, bananinė, ananasinė, obuolinė, bergamotinė, marokinė, garbanotoji, pipirmėtė – tarsi paaiškina, kokių kvapų gali tikėtis gerdamas šių žolelių arbatą.

Viską dirba patys

Maždaug pusantro hektaro plote paliūniškiečiai augina ne tik mėtas, bet ir daugiau įvairiausių prieskoninių bei vaistinių žolelių. Vasarą ir rudeniop įspūdingai atrodo žydinčių ežiuolių, medetkų laukai.

„Esame ir lauko darbininkai, ir vadybininkai, ir buhalteriai”, – sakė M. Pribušauskienė.

Visus darbus sutuoktiniai atlieka patys – ravi, nuima žolelių derlių, džiovina, smulkina ir pakuoja.

Nors ir turėdami būtiniausios technikos jie nemažai darbų atlieka rankomis.

Pribušauskų šeimos automobilis yra persigėręs mėtų kvapo. Jo bagažinėje guli senovinis lenktas pjautuvas, kuriuo kartais tenka pasinaudoti pjaunant kvapiųjų žolelių derlių.

Siūlė juokingą kainą

Prieš kelerius metus ekologiškų prieskoninių žolelių verslą pradėjusi šeima tvirtina: jei ne jų pačių entuziazmas, verslas neturėtų perspektyvų.

Mat supirkėjai už džiovintų mėtų kilogramą pasiūlė juokingą kainą. Ji pasirodė esanti mažesnė net už savikainą.

„Per praėjusį sezoną paruošėme 200 kilogramų džiovintos įvairių prieskoninių bei vaistinių žolelių žaliavos. Tai labai mažai, kad galėtume užsidirbti parduodami supirkėjams”, – aiškino sutuoktiniai.

Todėl Pribušauskai nusprendė patys pasirūpinti savo užaugintų žolelių realizavimu.

Sutuoktiniai savo arbatas ar prieskonių rinkinius tiekia kelioms sveiko maisto parduotuvėms, veža į muges ir jose patys prekiauja. Taip pat turi ir interneto parduotuvę.

Ketina gaminti aliejų

Paliūniškiečių išaugintomis mėtomis labai susidomėjo ir kai kurie grožio ir sveikatinimo paslaugas teikiantys SPA centrai.

Tris vaikus auginantys ūkininkai nenuleidžia rankų. Jų planuose – kvapiųjų žolelių sirupų, aromatizuotų aliejų gamyba. Taip pat ketina populiarinti įvairių rūšių mėtų arbatas rengdami degustacijų vakarėlius.

Smulkiesiems augintojams nelengva

Vanda Žekonienė, Lietuvos ekologiškos žemdirbystės asociacijos prezidentė profesorė, habilituota daktarė:

„Puikiai vertinu Lietuvos vaistažolių ir prieskoninių žolelių augintojus. Manau, kad jų produkcija patikima. Visada ramiai perku mugėse jų paruoštus žolelių mišinius.

Į tai turėtų atsižvelgti ir stambieji vaistažolių supirkėjai. Ypač po neseniai kilusio skandalo, kai lenkų tiekiamuose ekologiškuose čiobreliuose buvo rasta chemikalų. Kaimyninės šalies vaistažolių tiekėjai pasirodė esantys nepatikimi.

Deja, realybė yra tokia, kad mažiesiems šeimos ūkiams, auginantiems ekologiškas vaistažoles, pas mus sunku išsilaikyti. Tokia tendencija yra ir Europoje. Ne visiems augintojams įperkama brangi technika, palengvinanti rankų darbą.

Viena galimų išeičių – kooperacija. Nors šis žodis mums nepatrauklus dar nuo sovietmečio, kooperaciją reikia įvertinti iš naujo. Gali keli smulkūs ūkiai kooperuotis pirkdami techniką ir važiuodami į muges. Arba bent vienam iš šeimos ūkio reikia turėti kitą darbą, iš kurio gautų dalį šeimos pajamų.”

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.