Už didesnes įmokas į pensijų fondus balsavo beveik vien valdančiosios koalicijos parlamentarai, opozicija to nepalaikė. O už mažesnes pensijų fondų įmokas balsavo ne tik valdantieji, bet ir nemaža dalis opozicijos.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė kartojo, kad šių įstatymų projektų Seimas priimti neskubės, juos dar svarstys. Todėl jų nuostatos dar gali pasikeisti.
Parlamente girdėjosi šūksnių, kad pasiūlyta įmokų į pensijų fondus tvarka yra paslėptas mokesčių kėlimas.
„Šitame įstatymo projekte iš esmės yra siūloma padidinti mokesčius. Gerai įsiskaitykite ir suprasite. Tai yra užmaskuotas mokesčių didinimas“, - sakė opozicijoje esančių „darbiečių“ atstovas Mečislovas Zaščiurinskas.
Nesutarė dėl naudos
Pasak valdančiųjų, jei įstatymai bus priimti – tai po penkiolikos metų vidutinė senatvės pensija (iš „Sodros“ ir iš pensijų fondo) pasieks 40 proc. prieš pensinių pajamų.
„Demografinė Lietuvos situacija tokia, kad nedidinant mokesčio tarifo pensija sieks tik 30 proc. pajamų. Be papildomų pinigų įdėjimo didesnės grąžos sulaukti neįmanoma“, - tvirtino konservatorius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
Opozicijos atstovas Algirdas Sysas abejojo, ar pensijų fondai senatvės pensijas didins, kiek žadėta: „Juk niekas negali pasakyti, kas įvyks su finansais po penkerių, trejų ar vienerių metų. Pensijų fondai dar gali netekti savo lėšų. Tai - žaidimas su ugnimi.“
Parlamento antradienį patvirtintose pataisose numatyta kasmetinius atskaitymus nuo pensijų fonduose laikomų žmonių pinigų sumažinti perpus, iki 0,5 proc. ten esančių lėšų.
O atskaitymus nuo kiekvienos įmokos į pensijų fondą jau kitąmet sumažinti iki 2 proc. įmokos. Vėliau šios įmokos palaipsniui išnyktų. Šiuo metu didžiausias leidžiamas atskaitymas yra dešimtadalis įmokos.
Pasak A. Syso, pensijų fondai Lietuvoje dabar gyvena itin gerai. Jo žiniomis, Lenkijoje pensijų fondai daug aktyviau kovoja dėl dalyvių. „Lietuvoje dabar pensijų fondams užtenka ir keliasdešimties tūkstančių dalyvių, kad jie išgyventų. Vadinasi, kažkas ne taip veikia“, - sakė jis.
Arba pasitrauki, arba susitaikai su mažesne alga
Seimo palaimintose įstatymo pataisose numatyta, kad visi pensijų fondų dalyviai, kurie 2013 metais nepasirašys pareiškimo likti pensijų fondų dalyviais, nuo 2014-ųjų išvis nustos mokėti į pensijų fondus. Tokiu atveju jų alga „į rankas“ nemažės, tačiau ir valstybė nemokės papildomų įmokų į jų pensijų fondus. A. Sysas prognozavo, kad tokius pareiškimus rašys vien tie, kurie uždirba nedaug.
Jei paraiška nebus parašyta, į kiekvieno pensijų fondų dalyvio sąskaitą valstybė sumokės daugiau pinigų nei dabar. Tačiau dalį algos turės sumokėti ir pats pensijų fondų dalyvis iš savo algos.
Įmokos į pensijų fondus ateityje didėtų keturis kartus: 2013, 2014, 2016 ir 2020 metais.
2013-aisiais į pensijų fondus iš „Sodros“ pervedamos sumos didės nuo 1,5 proc. asmens pajamų, kaip šįmet, iki 2,5 proc. pajamų.
O jau 2014-aisiais mažės pensijų fondų dalyvių atlyginimas „į rankas“, mat 1 proc. jų algos keliaus į jų pensijų fondą.
Be to, tais metais valstybė į pensijų fondus pradės daugiau pervesti uždirbantiems mažiausiai, tačiau mažiau perves uždirbantiems daug. Vietoj 2,5 proc. asmens pajamų, kaip 2013-aisiais, valstybė į pensijų fondus perves 2 proc. asmens pajamų, kartu perves 1 proc. vidutinės šalies algos.
Tais metais valstybė pradės remti vaikus iki 3 metų auginančius tėvus. Už kiekvieną tokį vaiką vienam iš tėvų valstybė į pensijų fondą papildomai perves po 2 proc. vidutinės šalies algos dydžio įmoką.
„Be jokios abejones, tai gimstamumą skatinanti programa. Ir vaikų auginimo naudingumo įvertinimas“, - sprendimą aiškino R. Dagys.
Numato aštuonerius metus į priekį
Jei dabartinis Seimo planas virs realybe, 2016-aisiais pensijų fondų dalyvių algos „į rankas“ dar sumažės. Mat į pensijų fondą keliaus jau 2 proc. algos. O valstybė papildomai perves nebe 1 proc., o 2 proc. vidutinio atlyginimo šalyje.
Paskutinis įmokų padidėjimas numatytas 2020 metais. Tada valstybė savo įmoką į pensijų fondą žada išauginti iki 3,5 proc. asmens pajamų, papildytų 2 proc. valstybės vidutinio atlyginimo.
Tačiau socdemas Algirdas Sysas abejojo, kad pažadai realūs. „Skeptiškai žiūriu, kad įrašome pažadą, jog 2020 metais pervesime daugiau. Ekonomika, finansai keičiasi labai greitai, tokių tolimų gairių nereikėtų įdėti. Laikas parodys, kaip bus“, - sakė jis.
