Pasak teisėjo, viena vertus, tai buvo „keistoka ir senamadiška dvikova“, bet, kita vertus, „viešoje vietoje du suaugę vyrai, abu apsiginklavę, kovėsi tarpusavyje“.
G. Stauskas buvo ginkluotas peiliu, o A. Aukštuolis turėjo atsuktuvą, bet bendradarbio prašė plaktuko.
Kaltintojas sakė: „Tik vienas G. Stausko dūris su peiliu – ir peilio ašmenys pervėrė A. Aukštuolio širdį, ir jis mirė“.
Jis pridūrė, kad G. Stauskas teigė iš dalies veikęs savigynos tikslais, bet pripažino, kad peilio naudojimas jam suteikė didelį pranašumą.
Nudurtasis kultūristas A. Aukštuolis jau anksčiau buvo susidūręs su vietos magistrato teismu. Gynėjas jį apibūdino kaip agresyvų ir smurtaujantį.
A. Aukštuolis norėjo paveržti G. Stausko merginą ir norėjo jį pašalinti sau iš kelio, grasindamas nužudyti ir rimtai bandydamas tai padaryti.
Nors už tai buvo nubaustas, A. Aukštuolis ir toliau persekiojo moterį, nepaisydamas to, kad buvo nedviprasmiškai atstumtas, ir du vyrai pradėjo siuntinėti vienas kitam įžeidžiančias ir grasinančias tekstines žinutes.
Galiausiai A. Aukštuolis „iš esmės išprovokavo ginamąjį dvikovai, nurodydamas, kad bus naudojami peiliai“, - sakė teisėjas.
G. Stauskas priėmė iššūkį.
Pusę savo bausmės G. Stauskas atliks kalėjime, o kitą bausmės dalį – pagal licenciją.