Šiandien kalbėsime apie tai, kokios Seimo frakcijos geriausiai sureagavo.
Į pilietės laišką geriausiai atsiliepė Liberalų Sąjūdžio frakcijos nariai. Tai patvirtina prielaidas, kad su rinkėjais daugiau bendrauja tie, kurių elektoratas jaunesnio amžiaus ir daugiau išsilavinę žmonės. Konservatorių ir socialdemokratų procentinis apskaičiavimas leidžia spėlioti, kad juos realiau pasiekti tiesioginiu būdu nei virtualioje erdvėje.
Pastarųjų frakcijų rinkėjai yra vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas turintys ir internetui abejingi. Tačiau mažas Liberalų ir Centro sąjungos aktyvumas vis dėlto leidžia dvejoti, ar tikrai apie komunikaciją su rinkėjais galima spręsti atsižvelgiant į partijos elektoratą. Šios frakcijos abejingumas leidžia daryti prielaidą, kad Seimo nariai simuliuoja komunikacija su elektoratu ir sukuria komunikavimo iliuziją, tvirtindami, kad yra rinkėjams adresuotų laiškų autentiški autoriai. Tačiau negalima tvirtinti, kad visų parlamentarų komunikavimas su rinkėjais yra iliuzinis.
Pagrindinis šio eksperimento klausimas buvo, ar gali eilinis pilietis apie savo problemą pasikalbėti su Seimo nariu, ar pastarasis imsis kokių veiksmų, kad padėtų išspręsti susidariusią situaciją? Į išgalvotos moters laišką sureagavo ketvirtadalis Seimo narių. Dalis jų skyrė laiko ir pateikė savo siūlymus, kaip reikėtų elgtis laiško autorei. Patys kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad jos sureaguotų į iškeltą problemą (tą įrodo persiųsti ministerijų laiškai).
Nuo 5 iki 2000 laiškų
Seimo narys Arvydas Anušauskas teigia, per dieną gaunantis 5-6 rinkėjų laiškus. „Iš jų du – trys, kurie dėl ko nors kreipiasi, du – trys, kurie informuoja apie ką nors“. Konservatorius sakė, reaguojantis iš karto, iš karto ir atrašantis, jeigu būna darbo vietoje. „Žinoma, kad nėra prasmės rašyti žmonėms, kurie tavo atsakymo ir nelaukia. Pavyzdžiui, informuoja arba siūlo vienaip ar kitaip balsuoti. Tai jiems tavo atsakymas visiškai nereikalingas. O tie, kurie klausia ko nors, prašo, tai tiems siunčiu atsakymus. Net ir prašantiems pinigų“.
Darbo partijos narė Dangutė Mikutienė tvirtino, pokalbio metu turėjusi apie 2000 neperskaitytų laiškų. „Jie čia laikas nuo laiko kaupiasi. Per dieną pasipildo 40-50 naujų laiškų“. Į Seimo narę žmonės kreipiasi net ir prašydami finansinės paramos.
„Aš pakankamai daug komunikuoju viešojoje erdvėje, turiu savo temas, kuriomis pasisakau. Žmonės tais klausimais mane informuoja. Tada sukaupi viską ir gali pasiremti tų žmonių nuomone. Tai rodo, kad tavo iškelta problema yra aktuali, tinkama ir tu atsiliepi į jų lūkesčius“. Visą informaciją Seimo narė sako, sauganti elektroninėse laikmenose ir prireikus bet kada pasinaudoja. Probleminiai laiškai taip pat saugomi atskiruose segtuvuose – pagal tam tikrus segmentus.
Česlovo Juršėno padėjėja Agnė Račkauskytė teigė, kad laiškų skaičius priklauso nuo užimamų pareigų. Anot moters, kai Č. Juršėnas buvo LR Seimo pirmininkas labai daug gaudavo. Dabar iš paprastų piliečių – nuo 5 iki 10 per dieną. Dar būna įvairių organizacijų, interesų grupių elektroninės žinutės. „Kartais ir po dešimt, ir po šimtą. Žemesnio rango Seimo nariai gauna po kelis laiškus. Tačiau matosi, kada žmonės yra agituojami rašyti Seimo nariams, nes tekstai tie patys, tik pasirašo kiti asmenys“.
Darbo ir materialinės paramos prašymai
A. Račkauskytė parodė laiškus, iš kurių galima spręsti, kad žmonės kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais, pradedant darbo prašymu ir baigiant skundais dėl ne vietoje pastatytų automobilių. Po atspausdintu laiško turiniu savo prierašą ranka palieka Seimo pirmininko pavaduotojas. Padėjėjoms telieka jį perrašyti į elektroninį laišką ir nusiųsti kreipimąsi siuntusiam asmeniui.
„Gana dažnai žmonės prašo materialinės paramos, skundžiasi dėl pensijų. Kiti prašo rasti darbo, tai mes nelabai galime padėti, tiesiog patariame kreiptis į darbo biržą. Daug laiškų dėl teismų darbo, žmonės nepatenkinti sprendimais. Dėl žemių grąžinimo klausimo. Paskui būna ir kažkokios aktualijos.
Žmonės reaguoja, jei, Seimas svarsto atominės elektrinės klausimą, tai iš karto atsiranda žmonių, pareiškiančių savo nuomonę šia tema. Dar, aišku, ir skambina“.
A. Anušauskas teigė, kad atrašo ir tiems, kurie siunčia įžeidžius laiškus. „Ne, dėl savęs tai nerašau, bet jeigu kolegas paliečia, pavyzdžiui, įžeidinėja, būna tokių rašytojų, tai aš parašau savo nuomonę“. D. Mikutienė taip pat prisipažino gaunanti piktų laiškų. „Pavyzdžiui, dėl alkoholio reklamos.
Dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo nebuvo tiek žmonių, pareiškusių savo nuomonę, kiek dėl alkoholio. Vaikų kolektyvų vadovai, teatro kolektyvai, dizaineriai, šou žvaigždės, net ir „Žuvėdros“ kolektyvas rašo, neribokite alkoholio, mes iš jo gyvename. Aš į tokius net neatsakinėju, tai yra jų reikalas: norite – reiškite savo nuomonę. Neprivalau jums atsakyti. Aš, kaip nuspręsiu, taip balsuosiu“.
A. Račkauskytė tvirtino, jog būna ir taip, kad Č. Juršėnas laiškus siuntusius asmenis kviečiasi asmeniniams susitikimams, arba bent jau pratęsia komunikaciją telefonu. Tą iš tikrųjų patvirtina išgalvotai asmenybei Aistei Misiukevičienei atsiųsto Č. Juršėno padėjėjos laiško turinys, kuriame teiraujamasi telefono numerio.
Kaip lengviausia pasiekti Seimo narį
Realiausia savo laišku inspiruoti Seimo narius rašant ne konkrečiam parlamentarui (išskyrus, kai problema yra tikrai jo kompetencijoje), bet kreipiantis į visus – 141. Tuomet didesnė (ar net reali) tikimybė, kad atsakymas bus gautas. Tyrimas parodė, kad ne visada laiškus siunčia patys Seimo nariai. Vieni dalį savo pareigų – komunikaciją su rinkėjais virtualioje erdvėje – patiki savo padėjėjams, kiti teigia, patys komunikuojantys.
Penkerius metus Č. Juršėno patarėja dirbanti Agnė Račkauskytė sako, kad daug kas priklauso nuo Seimo nario, kaip vadovo. „Vieni Seimo nariai yra vyresnio amžiaus, jie patys mažiau elektronine erdve naudojasi. Tai tuomet kur kas daugiau daro jo darbuotojai. Kiti – priešingai: patys skaito visus laiškus, net ir atsako. Mūsų vadovas nesinaudoja kompiuteriu, internetą žiūri, bet pats pašto netikrina.
Mes jam atspausdiname ir jis kartais pasako, ką atsakyti. Kartais, jei laiškas įdomesnis, jis pats tekstą parašo ranka. Mes surenkame ir atsakome jo vardu. Jei matome, kad klausimas labai paprastas, atsakome pačios. Paaiškiname, kur reikėtų kreiptis, jei Seimas čia nė prie ko. Bet Lietuvoje yra toks įprotis, kad visais klausimais reikia kreiptis į Seimo narius“.
Kiek prie atsakymo į piliečio laišką prisideda Seimo nariai, kiek jų padėjėjai – ne visada tai esminis dalykas. Tikslas pasiektas, jei asmens prašymas buvo nusiųstas aukštesnėms instancijoms.
