Derybininkai sutarė, kad miesto taryba rinksis rugsėjo 21 dieną ir iš naujo svarstys klausimus, dėl kurių mokytojai streikuoja. Taip pat Zarasų meras A. Abramavičius su švietimo darbuotojų atstovais vėl susitiks pirmadienį, jei reikės – ir vėliau kasdien tuo pačiu metu.
„Problema, kad meras nepasirašė susitikimo protokolo, neaišku, ar jis pritaria tam, ką sutarėme, situacija toliau kybo ore“, - sakė A. Navickas. LŠDPS Zarasų susivienijimo atstovai pasisiūlė rašyti susitikimo protokolą – įrašinėjo, užrašė ir pateikė merui pasirašyti.
„Parašo negavome, meras ėmė aiškinti, kad dalyvauja derybose ES, žino, kaip viskas turi būti, ir kad mes turime dar labiau nusileisti. Mes tikrai neskambinsime ir neklausime, ar jis sutinka su susitikimo rezultatais. Lauksime mero iniciatyvos“, - kalbėjo švietimo darbuotojų atstovas.
Jis taip pat siūlė merui abiems pusėms raštu kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašyti jos tarpininkauti derybose. „Savivaldybės atstovai sakė, kad kol kas nemato reikalo. Ateityje pasilieka tokią galimybę“, - tvirtino A. Navickas.
Šešios Zarasų rajono mokyklos streikuoja nuo trečiadienio. A. Navicko teigimu, dar viena mokykla palaiko streikuotojų reikalavimus, tačiau dar nepatvirtino, ar prisijungs prie streiko.
Su Zarasų meru portalui susisiekti nepavyko.
Mitingas Vilniuje
Kaip praneša naujienų agentūra BNS, penktadienį prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) protesto mitingą surengusios profsąjungos pasirinko nekonstruktyvų kelią, sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Apie 200 pedagogų penktadienio popietę susirinko protestuoti prieš socialinio dialogo trūkumą, mažėjantį švietimo sistemos finansavimą ir kitas problemas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas išsakė aštrios kritikos ministro G.Steponavičiaus atžvilgiu. Anot E.Jesino, ministras „padarė daug žalos švietimo sistemai (...) dėl savo liberalių pažiūrų, dėl savo arogancijos ir dėl savo nenoro kalbėtis“.
G.Steponavičius BNS sakė apgailestaujantis, kad profsąjungoms pritrūko konstruktyvumo ir jos pasirinko užgauliojimus.
„Su politine šių akcijų potekste, matant ją, galiu apgailestauti, kad buvo pasirinktas nekonstruktyvus sprendimų paieškos kelias“, - sakė ministras.
„Dalis susiskaldžiusių profsąjungų atstovų, paneigdami galimybes, kurios buvo pastarąją pusę metų, - dirbti darbo grupėse ir ten aptarti pasiūlymus, pasirinko tokią negatyvią veikimo taktiką, kuri šiame mitinge ir išvirto tikrai, mano supratimu, užgauliojimais ir nekonstruktyviais veiksmais. (...) Kitos profesinės sąjungos ar socialiniai partneriai darbavosi darbo grupėje, ir daugeliu atvejų mes sutarimą radome“, - kalbėjo jis.
E.Jesinas savo ruožtu penktadienį pareiškė, kad darbo grupėse „imituojamas“ darbas, o sprendimą vienašališkai priima ministras ir jo komanda.
Pasak G.Steponavičiaus, švietimo sistemai pastarieji metai buvo nelengvi, tačiau buvo stengiamasi švelninti situaciją.
„Visi pripažįstame, kad pastarieji keli metai Lietuvai, kartu ir švietimui buvo nelengvi. Šioje situacijoje mes tikrai dėjome sistemines pastangas situacijai sušvelninti. Šiuo tikslu buvo priimtas ne vienas sprendimas aktualus mokytojams - ir dėl ikimokyklinio ugdymo situacijos sušvelninimo, ir dėl kitų dalykų. (...) Tikrai galiu pasakyti, kad šalia visų sunkumų pedagogų atlyginimai yra apsaugoti labiau negu daugelyje kitų sričių. Vien tai, kad jų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 20 proc. viršijantis visos šalies atlyginimų vidurkį, irgi yra svarbus aspektas“, - aiškino ministras.
LŠDPS mitinge reikalavo keisti dabartinę švietimo įstaigų finansavimo tvarką (mokinio krepšelio metodiką), nes ji esą neatlieka savo pagrindinės funkcijos – efektyviai naudojant švietimui skirtas lėšas, gerinti ugdymo kokybę.
Profesinės sąjungos dabartinę ŠMM vadovybę kaltina vis labiau mažinant mokytojų ekonominį bei socialinį saugumą, neskaidriai ir neefektyviai naudojant švietimo lėšas, nenoru spręsti mokytojų darbo krūvio, išankstinio mokytojų išėjimo į pensiją, mažėjančių darbo vietų ir kitų vis aštrėjančių problemų.
„Būtent dėl ministro sprendimo šiais metais į valstybės biudžetą iš mokinio krepšelio lėšų grąžinta 78 mln. litų. Pridėjus 30 milijonų, atimtų iš savivaldybės - 108 milijonai. O jei įvertintume tai, kad ministras vienašališkai savo įsakymu sumažino apatinę mokytojo darbo užmokesčio koeficiento ribą, iš mokytojų praktiškai nusavino, „prichvatizavo“, galima sakyti, apie 60 milijonų per metus. Kur tie pinigai?“ - klausė E.Jesinas.
G.Steponavičius sako, jog šie skaičiai yra nepagrįsti.
„Buvo dar 2009 metais 10 proc. didinamas krepšelis, kai visiems sektoriams mažėjo. Po to buvo tam tikras mažinimas krepšelio, bet jis buvo dėl to, kad mažėjo mokinių. Natūralu, kad su kiekvienu mokiniu yra skiriama tam tikra pinigų suma. Bet iš mokinio krepšelio nemaža dalis lėšų buvo skiriama studijų finansavimui arba ikimokykliniam finansavimui, kur daugėjo vaikų. Didžioji dalis pinigų liko švietime, ir dalis tų pinigų sumažėjo dėl mokinių mažėjimo. Šie skaičiai neatitinka tikrovės, nes reikia matyti visą švietimo sistemą“, - kalbėjo jis.
„Lyginant su kitomis sritimis, švietimo finansavimas mažėjo mažesniu laipsniu, ir tai yra skaičiais pagrįsti dalykai“, - teigė ministras.
Penktadienį mitingą rengiančios profesinės sąjungos vasarį buvo paskelbusios įspėjamąjį streiką. Tuomet dviejų valandų streike dalyvavo apie 300 mokyklų, iš viso jų Lietuvoje yra apie 1300.
