Mat nuo pat 2008 metų, kai Lietuvą užgriuvo krizė, sostinės valdininkus apėmė didelis stresas ir įtampa, kurie nenuslūgo iki šiol.
Tad idėjos autorių, kurie yra paties mero A. Zuoko vadovaujamos Sąjungos TAIP atstovai, nuomone, būtent „išsiliejimo kambarys” padėtų nušauti iš karto du riebius zuikius – sumažinti valdininkų įtampą ir pagerinti jų priimamų sprendimų kokybę.
Gaila, autoriai detaliai neišdėstė, kaip tas kambarys turėtų atrodyti ir kaip turėtų įvykti valdininkų „išsiliejimas”. Tačiau krizenantis meras, priminęs, kad po darbo galima spardyti betoninius stulpus požeminėje mašinų stovėjimo aikštelėje, pasiūlė ten pastatyti ir guminę savo iškamšą.
Be reikalo krizenate, mere! Juk tai puiki idėja, kurią būtina įgyvendinti ne tik jūsų valdomoje savivaldybėje, bet ir nacionalinės valdžios institucijose – pirmiausia, suprantama, Seime.
Svarbiausioje šalies įstaigoje juk irgi buvo mėginama spręsti tautos išrinktųjų dvasinės ramybės bei pusiausvyros problemą – įrengtas vadinamasis susikaupimo kambarys.
Tačiau akivaizdu, kad apčiuopiamų rezultatų tai nedavė.
Tiek Seimo narių psichikos būsena, tiek priimamų sprendimų kokybė liko ta pati. Regis, ne maldų jiems reikia, kad nusiramintų, o tikro išsiliejimo, koks kartais įvyksta kitų šalių parlamentų salėse.
Tad jei nenorime, kad tokie išsiliejimai prasidėtų ir mūsų plenarinių posėdžių metu, reikia kuo skubiau Seime įsteigti atitinkamą patalpą.
Dar geriau dvi – po vieną pozicijai ir opozicijai, kur būtų įkurdintos kuo tikroviškesnės priešingų pusių atstovų iškamšos.
Dar mažiausiai vieną tokį kambarį būtina įrengti Vyriausybėje, kur stovėtų Amžinai Nepatenkintos Tautos iškamša. Ir, žiūrėk, valstybėje išnyktų ir įtampa, ir sumaištis.
