Dar būdami gyvi pasirūpinę savo amžinojo poilsio vietomis, žmonės taip pat elgiasi ir su kačių bei šunų kapais.
Nors gyvūnų kapinės Liudvinavo gatvėje neveikia nė metų, čia jau yra rezervuotų vietų keturkojams, nors šie dar laimingi vaikšto šia žeme.
Kuolai, tarp kurių išraizgyta kaproninė virvė, žymi vietą, kur savo dvidešimt kačių norėtų laidoti vienas vilnietis. Ant lentelės, įspėjančios, kad vieta užimta, yra ir dvi kačių nuotraukos. Abejonių, kam bus skirti kapai, nelieka.
Susmaigstyta per 40 kuolų
Suskaičiavus kapus žyminčius kuolus aiškėja, kad vilnietis ketina palaidoti per keturiasdešimt kačių.
Vadinasi, jis žiūri toli į priekį, nes dabar augina tik dvi dešimtis keturkojų.
Šalia – kita vieta, kurioje dar niekas nepalaidotas, bet katės ar šuns savininkas ją jau rezervavo, aptvėrė žalios spalvos plastikine tvora.
Prie rezervuotos vietos palaidotas šuo Almuša. Jis išgyveno dešimt metų. Kapą žymi nušlifuotas akmuo.
Rezervuoti kapai – geriausioje neseniai pradėjusių veikti kapinių vietoje, prie pat įėjimo.
Geras vietas pardavinės?
Gyvūnų laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smėlio pilis” direktorius Romas Svirskas pasakojo, kad dešimtis kačių auginantis vilnietis skambino klausdamas, kur augintinius galėsiąs laidoti.
Išsiaiškinęs, kur yra gyvūnų kapinės, jis neprašė palaidoti kačių – tai jam per brangu. Jis pats užsiėmė vietą, pats ir duobes iškasiąs.
O viešosios įstaigos „Lesė” vadovė Vesta Auškalnienė įtarė, kad prestižines vietas gyvūnų kapinėse užsiėmė vilniečiai, kurie vėliau jas pardavinės.
„Dabar žmonės protingi. Jie ir iš gyvūnų gali verslą susikurti”, – svarstė A. Auškalnienė.
Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vyriausiasis specialistas Saulius Valickas netiki, kad apsukruoliai pardavinėtų vietas katėms ar šunims laidoti.
„Dažnai vilniečiai neturi už ką gyvūno nuvežti į kapines, kurios yra miesto pakraštyje. Kad jie dar pirktų vietą – sunkiai įtikėtina”, – kalbėjo jis.
Siūlė tvarkyti verslininkui
Paklaustas, kaip vertina tai, kad geriausią vietą gyvūnų kapinėse užėmė kačių globėjas, R.Svirskas sakė negalįs į tai kištis, nes kapinių žemė priklauso valstybei, o tvarkosi jose savivaldybė.
S.Valickas prisiminė kalbėjęs su „Smėlio pilies” vadovu. Jis laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovui siūlęs, kad darbuotojai tvarkytų kapines, šienautų. Bet su „Smėlio pilimi” savivaldybė dėl to nesutarė.
Tvarką įteisino tiktai šią savaitę
Savivaldybė tik dabar apsižiūrėjo, kad 45 arų gyvūnų kapinės Liudvinavo gatvėje įregistruotos netinkamai.
Prieš pustrečių metų kapinės įsteigtos vadovaujantis tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno įsakymu, nors tam reikia tarybos narių pritarimo.
Šią savaitę vykusiame tarybos posėdyje patvirtintas sprendimas, kuriuo sklypas Liudvinavo gatvėje perduodamas gyvūnų kapinėms. Kartu tarybos nariai patvirtino gaišenų užkasimo gyvūnų kapinėse taisykles.
Jose numatyta, jog duobė turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gaišenos, būtų ne mažiau kaip 1 metro storio. Šiose kapinėse gyvūnus leidžiama laidoti ir grupinėse duobėse.
Gyvūno kapas turi būti ne didesnis kaip 0,75–1 kvadratinio metro, o jį žymintis ženklas ar paminklas – ne aukštesnis kaip 0,6 metro nuo žemės paviršiaus. Taip pat gali būti įrengtas antkapis ir tvorelė, kurių plotas – ne didesnis kaip 0,5 kvadratinio metro.
Taisyklėse nurodoma, kad kapinių teritorija turi būti suskirstyta pagal gyvūnų dydį: dideliems šunims arba grupinėms kapavietėms, vidutinio dydžio šunims ir katėms, smulkiems gyvūnams. Kol kas šio reikalavimo nesilaikoma.
Pirmieji gyvūnai kapinėse Liudvinavo gatvėje pradėti laidoti šių metų pradžioje. Dabar jose yra arti pusšimčio kapų.
