Piliečių gynybos paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys Stasys Kaušinis kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Emanuelį Zingerį ir užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį prašydamas pradėti parlamentinį tyrimą dėl Teisingumo ministerijos veiksmų.
S. Kaušinio manymu, prieš metus kilus skandalui dėl Baltarusijos režimui atskleistų žmogaus teisių gynimo centro „Viasna” vadovo A. Bialiackio sąskaitų, mūsų šalies Teisingumo ministerija nesugebėjo deramai paneigti ankstesnės savo pateiktos informacijos.
Raštas be juridinės reikšmės
„Pranešame, kad mūsų suteikta informacija nepatikima”, – tik tokį sakinį parašė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius kreipdamasis į Baltarusijos teisingumo ministeriją.
Dokumente nurodyta, kada buvo išsiųsti du laiškai su minėta informacija, bet nėra paaiškinimų, kodėl ir kuo remiantis ji tapo nepatikima.
„Teisingumo ministras Remigijus Šimašius nieko nepadarė nei kaip žmogus, nei kaip pareigūnas: neinformavo A.Bialiackio advokato ir „Viasna” vadovybės apie šį raštą, nepasirūpino, kad dokumentas turėtų juridinę reikšmę Baltarusijos teisme”, – kalbėjo S. Kaušinis.
Formuluotė – keistoka
„Kas jau kas, bet Teisingumo ministerija tikrai privalėtų žinoti, kaip turi atrodyti tarptautinis dokumentas”, – stebėjosi Baltarusijos Helsinkio grupės pirmininkas Alehas Hulakas.
– Kodėl Minsko teismas neatsižvelgė į Lietuvos teisingumo ministerijos raštą dėl nepatikimos informacijos? – „Lietuvos rytas” paklausė A. Hulako.
– Šis „įrodymas” atrodo ne kaip teisinis dokumentas, o kaip politinis popiergalis: „Mus paspaudė, mes pareiškiame, kad informacija nepatikima.”
Jau ir pati formuluotė atrodo keistokai. Ką reiškia nepatikima informacija? Ar nebuvo sąskaitų? Tada paaiškinkite, kad jų nebuvo.
Jei norėta pasakyti, kad tai, kas buvo siųsta anksčiau, nėra oficialus dokumentas, tad irgi reikėjo paaiškinti.
Greičiausiai norėta pranešti, kad anksčiau iš Lietuvos atsiųstuose raštuose nėra parašų, rekvizitų, antspaudų ir to negalima laikyti dokumentu.
– Ką tuomet siuntė Vilnius?
– Tai – tiesiog sąskaitų kopijos. Jos nepatvirtintos, nepasirašytos, neužregistruotos.
Nežinia, koks asmuo jas išdavė ir kas atsako už ten nurodytos informacijos patikimumą.
Akivaizdu, kad oficialiuose dviejų valstybių santykiuose tokie dalykai nelaikomi dokumentu ir, mano manymu, Teisingumo ministerija tai gerai žinojo.
– Jei Teisingumo ministerijos raštas apie informacijos nepatikimumą būtų buvęs parašytas argumentuotai, ar tai būtų turėję reikšmės A. Bialiackio likimui?
– Mano manymu, jei teisėjui buvo liepta skirti griežtą bausmę, jis taip ir būtų padaręs.
Bet nuosprendis būtų mažiau įtikinamas, akivaizdžiau neteisėtas.
Juk ministras R. Šimašius viešai paskelbė, jog gailisi, kad ministerijos darbuotojai perdavė informaciją apie organizacijos „Viasna” sąskaitas.
Kitaip sakant, jis patvirtino, kad sąskaitos tikrai buvo.
Buvo galima tik neigti konkrečias sumas ir konkrečius dokumentus. Tai irgi buvo labai svarbu A. Bialiackiui ir jo kolegoms: nuo to, kokios sumos bus įvardytos teisme, priklausė, kaip bus kvalifikuojami teisiamųjų veiksmai.
– Jei advokatas būtų turėjęs tą informaciją iki teismo, ar tai galėjo būti svarbu?
– Mažų mažiausiai, ką buvo galima padaryti, sumažinti bausmę. Bet iki paskutinės minutės buvo neaišku, kokią informaciją turi teismas, kaip tai būtų galima ginčyti.
„Viasna” vicepirmininkas Valentinas Stefanovičius mėnesį buvo Lietuvoje ir visaip bandė gauti informaciją apie tai, kas perduota Minskui. Bet nesėkmingai.
Nuo to priklausė, ar jam bus skirta administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė.
Užnugaris tapo nepatikimas
– Ar A. Bialiackio teismas paveikė Baltarusijos opoziciją?
– Tai tapo stipriu demoralizuojamuoju veiksniu.
Iki tol visi manė, kad užnugaris patikimas, o paaiškėjo – toli gražu.
– Kaip jaučiasi A. Bialiackis?
– Jam sunku – silpnėja regėjimas, jis visiškai izoliuotas.
Kalėjimo administracija baudžia kiekvieną, kuris su juo pasikalba ar net pasisveikina.
Nuo ryto iki vakaro jis siuva pirštines, o po darbo rašo. Netrukus skaitytojus pasieks pirmosios knygos.
Ketina pasiekti ir Strasbūrą
* Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos pirmininko V. Savenkovo ieškinį Teisingumo ministerijai.
* Vienas jo reikalavimų – įpareigoti Teisingumo ministeriją argumentuotai atšaukti Minskui perduotą informaciją apie „Viasna” bankų sąskaitas Lietuvos bankuose.
* V. Savenkovo teigimu, tai padarius nebeliktų teisinių argumentų A. Bialiackį nuteisti laisvės atėmimo bausme.
* Jei pralaimės Lietuvos teismuose, baltarusis ketina kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.
Platesnio komentavimo buvo atsisakyta
Tomas Vaitkevičius
Teisingumo viceministras
„Minėto rašto tekstas buvo sukurtas specialioje darbo grupėje, sudarytoje susidariusioms aplinkybėms dėl A. Bialiackio bylos įvertinti.
Suinteresuotų institucijų atstovų nuomone, toks raštas būtų buvęs naudingas. Raštą kūrė darbo grupės specialistai iš Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų. Toje grupėje buvau ir aš.
Apie formuluotę kalbėta gana ilgai. Buvo tikslas sudaryti sąlygas pasinaudoti tuo dokumentu teisme. Nutarta, kad tiek pasakyti užteks. Platesnis komentavimas, įvertinant visas aplinkybes, nebuvo laikomas būtinu.
Buvo įvertintos bylos nagrinėjimo Baltarusijoje aplinkybės, informacijos apie sąskaitas pateikimo aplinkybės (ten buvo nusiųstos nepatvirtintos sąskaitų kopijos).
Mūsų valstybėje, jei teismas būtų gavęs tokį raštą, būtų visai kita pozicija.
Bet tai, kas vyksta Baltarusijoje su ta byla, nepanašu į įprastą teisingumo standartą.”
